Kokie yra skirtingų virtualizacijos programų tipai?

Virtualizacija yra populiari IT pasaulio prekė ir technologija, leidžianti organizacijoms išnaudoti visas savo aparatinės įrangos ir taikomųjų programų galimybes. Nors daugiausia susijęs su serveriais, jis gali būti taikomas įvairiais būdais. Labiausiai paplitusios virtualizacijos programos apima serverius, stalinius kompiuterius ir programinės įrangos programas.

Serverio virtualizacija yra bene plačiausiai pripažinta iš visų virtualizacijos programų. Tai palengvina hipervizorius, dar žinomas kaip virtualios mašinos monitorius arba virtualizacijos tvarkyklė. Plonas programinės įrangos sluoksnis, hipervizorius skaido vieną mašiną ir imituoja kelias virtualias mašinas. Vienas iš daugelio šios programos pranašumų yra optimalus aparatinės įrangos panaudojimas, dėl kurio gali sumažėti valdymo išlaidos ir energijos sąnaudos.

Šiuolaikinis darbalaukis yra įrodymas, kad virtualizacijos programos neapsiriboja serverio aparatine įranga. Virtualizavimo procesas apima darbalaukyje esančių programų atskyrimą nuo fizinio kompiuterio, sukuriant virtualų darbalaukį, kurį vartotojas paprastai gali pasiekti nuotoliniame serveryje. Klaviatūra, pelė, ekranas ir kitos virtualaus darbalaukio funkcijos paprastai peradresuojamos per tinklą, naudojant vieną iš įvairių nuotolinių protokolų. Stalinio kompiuterio virtualizacijos pranašumai apima centralizuotą prieigą ir valdymą, sumažintą energijos suvartojimą ir mažesnes nuosavybės išlaidas.

Dauguma virtualizacijos programų turi bendrų bruožų, o programų virtualizavimas yra puikus pavyzdys. Šis tipas yra gana panašus į darbalaukio virtualizavimą dėl savo gebėjimo atskirti programas nuo fizinės aparatinės įrangos. Panašiai ji perima serveriuose naudojamą koncepciją ir pritaiko ją programinės įrangos programoms. Programų virtualizavimas sukuria abstraktų sluoksnį tarp operacinės sistemos ir joje veikiančių programų. Šis procesas leidžia teikti programas kaip dinamines paslaugas, kurias galima pridėti arba pašalinti fiziškai neįdiegus.

Nors dažnai siejama su kompiuterių aparatine ir programine įranga, yra daug kitų virtualizacijos programų. Pavyzdžiui, IT sektoriaus specialistai atrado virtualios saugyklos, virtualių tinklų ir virtualių infrastruktūrų pranašumus. Nors kiekviena programa yra unikali savaip, ji pasiskolina maksimalaus išteklių panaudojimo koncepciją.

Virtualizavimo programų masyvas atskleidžia, kad ši technologija yra kur kas daugiau nei serverio koncepcija. Jis gali būti taikomas įvairiose skaičiavimo srityse, todėl organizacijos gali maksimaliai išnaudoti viską nuo stalinių kompiuterių ir programų iki tinklų ir saugyklų. Svarstant naujų virtualių sprendimų diegimo tempą, galima drąsiai manyti, kad horizonte yra daugiau novatoriškų virtualizacijos programų.