Skysčių buvimas kiaušintakiuose, būklė taip pat žinoma kaip hidrosalpinksas, gali sukelti daug simptomų nukentėjusioms moterims. Dažniausias simptomas yra lėtinis dubens skausmas, kuris gali sukelti didelį diskomfortą ir apriboti moters gebėjimą veikti. Taip pat gali būti stebimas trumpalaikis dubens skausmas. Kai kurie pacientai nejaučia skausmo, tačiau patiria vaisingumo problemų dėl nenormalių reprodukcinių takų. Kitos moterys, sergančios hidrosalpinksu, nejaučia jokių simptomų ir sužino, kad jos serga tik atsitiktinai.
Bene dažniausias simptomas, kurį moterys patiria dėl skysčių patekimo į kiaušintakius, yra lėtinis dubens skausmas. Skausmo tipas gali būti labai įvairus, tačiau moterys gali jausti skausmą, mėšlungį ar aštrų skausmą. Paprastai jis yra regione po bamba. Neretai šis skausmas jaučiamas kasdien ilgiau nei šešis mėnesius ir sukelia didelį moters veiklos sutrikimą bei nesugebėjimą atlikti savo kasdienės veiklos.
Skysčių kiekis kiaušintakiuose gali sukelti ne tik lėtinį dubens skausmą, bet ir trumpalaikį skausmą. Pavyzdžiui, moterys gali jausti skausmą įpusėjus mėnesinių ciklui, ovuliacijos metu. Kiaušinio judėjimas iš kiaušidės į gimdą per nenormalų kiaušintakį sukelia šį skausmą. Moterys taip pat gali patirti skausmą lytinių santykių metu dėl pažeistų kiaušintakių.
Kitas hidrosalpinkso simptomas gali būti vaisingumo problemos. Tai gali pasireikšti įvairiais būdais. Moterims gali kilti problemų pastoti po reguliarių, nesaugių lytinių santykių mėnesių ar metų. Nenormalus kiaušintakis neleidžia subrendusiam kiaušinėliui pernešti iš kiaušidės į gimdą, todėl kiaušialąstės apvaisinimas ir embrionų implantacija į gimdos sienelę yra sudėtinga. Kita vertus, moterys gali pastoti, bet kenčia nuo negimdinio nėštumo, nes dėl nenormalaus kiaušintakio apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi už gimdos ribų.
Kai kurios moterys, kurių kiaušintakiuose susikaupė skysčių, gali būti besimptomiai. Jie neturi problemų dėl menstruacinio ciklo, dėl galimybės pastoti ir išnešioti nėštumą ar dėl lėtinių skausmų dubens srityje. Hidrosalpinkso buvimas gali būti pastebėtas atliekant vaizdo tyrimą, kuris buvo atliktas visai kitais tikslais. Pavyzdžiui, kompiuterinė tomografija (KT) gali atsitiktinai pabrėžti nenormalų skysčių susikaupimą šioje moters reprodukcinio trakto dalyje. Jei taip atsitiks, kartais gali prireikti papildomo tyrimo, apimančio papildomus vaizdo gavimo tyrimus arba biopsiją, siekiant užtikrinti, kad vaizdinio tyrimo metu matoma masė yra tik hidrosalpinksas, o ne gerybinis ar piktybinis navikas.