Laikinosios skilties epilepsijos simptomai yra signalinių simptomų rinkinys, rodantis priepuolius laikinojoje smegenų skiltyje. Laikinosios skilties traukulių metu žmonės gali patirti įvairius simptomus, įskaitant sumišimą, haliucinacijas, nerimo jausmą ir beprasmiškus judesius, kurių pacientas nekontroliuoja. Asmenys, kurie nustato smilkininės skilties epilepsijos simptomus ir nesigydo nuo epilepsijos, turėtų kreiptis į neurologą, kad gautų išsamų medicininį įvertinimą.
Laikinosios skilties epilepsijai būdingi daliniai priepuoliai, tai reiškia, kad pažeidžiama tik dalis smegenų. Žmonės gali turėti paprastų arba sudėtingų dalinių priepuolių. Paprastų priepuolių metu pacientas išlieka sąmoningas ir sąmoningas. Galimi tokie simptomai kaip nerimastingumas, agresija, išorinio kūno pojūtis, sumišimas, neramumas ir pasikartojantys judesiai. Žmonės taip pat gali haliucinuoti garsus, kvapus ar lytėjimo pojūčius. Žmonės gali nesuvokti, kad juos ištinka traukuliai, o iš tikrųjų paprasti daliniai priepuoliai kartais vadinami „auromis“, nes žmonės mano, kad tai yra įspėjamieji ženklai, atsirandantys prieš priepuolį.
Esant sudėtingam daliniam priepuoliui, pacientas praranda supratimą apie supančią aplinką. Laikinosios skilties epilepsijos simptomai dalinio priepuolio metu gali būti rijimas ar kramtymas traukuliai, burbėjimas arba pirštų judinimas nesugebėjus jų valdyti. Priepuoliai paprastai būna trumpi, o kai pacientas atsigauna, priepuolio nebeprisimena. Žmonės taip pat gali likti sumišę arba dezorientuoti keletą minučių po priepuolio.
Geriausias būdas patikrinti, ar kam nors neserga smilkininės skilties epilepsija, yra pavaizduoti smegenis, kol pacientas patiria smilkininės skilties epilepsijos simptomus. Ši epilepsijos forma ne visada palieka įspėjamuosius požymius, kuriuos galima atpažinti, kai traukuliai nevyksta. Pacientai taip pat gali būti apklausiami, kad būtų surinkta istorija, ir gali būti naudinga išgirsti draugų ir šeimos narių, kurie gali turėti daugiau informacijos apie tai, kaip pacientas elgiasi traukulių metu.
Priepuolius gali sukelti įvairūs veiksniai. Gydymas apima galimų priežasčių ir provokuojančių veiksnių nustatymą, taip pat padėti pacientui valdyti traukulius ir užkirsti jiems kelią vaistais. Prižiūrint neurologui, paciento gydymo planas gali būti periodiškai koreguojamas, jei pasikeičia paciento būklė, pavyzdžiui, padažnėja traukulių aktyvumas arba pakinta smilkininės skilties epilepsijos simptomai. Svarbu kreiptis į gydytoją, jei priepuoliai tęsiasi ilgiau nei minutę, jei pacientas patiria kelis priepuolius iš eilės arba per trumpą laiką pastebimas neįprastas priepuolių skaičius.