Daugeliui žmonių sapnuose yra prasmingų, tyčinių ir realių pranešimų, susijusių su jų gyvenimo įvykiais. Taip pat yra nemažai pasakojimų apie mokslines problemas, kurios buvo išspręstos, ir literatūros kūrinius, kurie buvo sukurti kaip svajonės rezultatas. Tačiau kai kurie moksliniai darbai rodo, kad sapnai yra svajotojo realiame gyvenime patiriamų problemų atspindys, o sapnų terapija naudojama siekiant palengvinti emocinį šių problemų sprendimą. Kiti sapnų terapijos privalumai – kasdienių žmogaus poreikių, norų ir troškimų suvokimas, taip pat jo vaizduotės supratimas.
Sapnų atsiradimas miego metu jau seniai buvo prieštaringa tema. Senovės egiptiečiai aptarinėjo ir aiškino sapnus, o senovės graikai tikėjo, kad tai yra dievų žinutės. Tačiau graikų mokslininkai, tokie kaip Hipokratas ir Aristotelis, tikėjo, kad sapnai atskleidžia fiziologinę informaciją apie būsimus kūno sutrikimus. Šie įsitikinimai galiausiai buvo pamiršti dėl mokslinių įrodymų stokos. Tik 1900 m. Sigmundas Freudas, psichoanalizės iniciatorius ir pirmasis, atlikęs mokslinę žmogaus nesąmoningo proto analizę, pradėjo šiuolaikinius sapnų tyrimus.
Psichoanalizė susideda iš žmogaus proto tyrimų ir emocinių ar psichologinių sutrikimų gydymo. Žmogaus protas susideda iš sąmoningos dalies, vadinamos ego, nesąmoningos dalies, vadinamos ID, ir sąžinės, vadinamos superego. Tarp šių trijų dalių yra stipri riba, atskirianti ego nuo nerimą keliančių minčių id; tačiau riba susilpnėja miego metu, todėl nerimą keliančios mintys iš ID pasiekia ego ir skatina superego skelbti įspėjimus. Ši veikla sukelia konfliktus žmoguje ir dažniausiai pasireiškia jo sapnuose.
Konfliktų apraiškos sapnuose gali sukelti nerimą ir depresiją, nes ego bando išlaikyti kontrolę turėdamas „susitarimą“ su kitomis dalimis, o tai gali pasireikšti kaip slopinimas, galintis sukelti nenormalų elgesį. Psichoanalizėje nerimas, depresija ir nenormalus elgesys yra psichoneurotiniai simptomai. Norėdami gydyti šiuos simptomus, pacientai turėtų kreiptis į psichoanalitinį gydymą, pavyzdžiui, sapnų terapiją. Nors sapnų turinio analizė apima paprastą sapnų objektų apibūdinimą ir klasifikavimą, sapnų terapija apima gilų simbolinių sapnų vaizdų interpretavimą.
Svajonių terapijos metu pacientas atsigula ant patogios sofos, o analitikas sėdi už nugaros. Tiek paciento, tiek analitiko padėtis leidžia pacientui susikoncentruoti į savo mintis, nesiblaškant nuo analitiko. Analitiko nurodymu pacientui leidžiama pasakyti bet ką apie savo sapnus, bandant prisiminti skausmingus prisiminimus ar paslėptus troškimus. Tada analitikas interpretuodavo sapnus ir bandys užmegzti ryšį tarp sapnų ir paciento prisiminimų ar troškimų.