Pramonėje neabejotinai svarbiausias iš vandenilio junginių, naudojamų visame pasaulyje, yra gėlas vanduo, o toliau seka įvairūs angliavandenilių produktai iš naftos. Apskaičiuota, kad 2011 m. vandens suvartojimas pasauliniu mastu kasmet sudaro 68 milijardus kubinių metrų. Evapotranspiracijos (ET) pagrindu pagamintas vanduo, atsinaujinanti forma, gaunama iš paviršinės žemės ir nuotėkio, sudaro 18 milijardų kubinių metrų, o likusieji 40 milijardų gaunami iš iškastinio požeminio vandens, kuris yra neatsinaujinantis. 23 % šio vandens sunaudojama pramonės reikmėms, o maždaug 15 milijardų kubinių metrų gėlo vandens kasmet sunaudojama kaip pramoninė cheminė medžiaga. Apskaičiuota, kad mažiausiai 28 % viso planetoje turimo gėlo vandens yra skirta žmonių reikmėms, iš kurių 69 % skiriama žemės ūkiui, 23 % – pramonei ir 8 % – buičiai.
Nafta yra neabejotinai antra pagal svarbą vandenilio junginių pramonei. Apskaičiuota, kad 15 didžiausių valstybių, įskaitant Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) šalių grupę, naftos suvartojimas 2008 m. sudarė maždaug 3.4 milijardo kubinių metrų per metus arba 20 milijardų barelių per metus. Iki 2 m. iškastinio kuro suvartojimas didėjo maždaug 2009 % per metus, kai pirmą kartą per 30 metų sumažėjo kaip pasaulinis vidurkis. Didžioji dalis šio nuosmukio įvyko Vakarų šalyse, išgyvenančiose ekonominę krizę, o besivystančių šalių bendras naftos pagrindu pagamintų vandenilio junginių naudojimas toliau augo. 2009 m. Kinija tapo didžiausia energijos vartotoja, kuri sunaudoja 18 % pasaulio energijos.
Vandens naudojimas pramonėje labai skiriasi priklausomai nuo regiono. Visa Afrika pramonei sunaudoja tik apie 5 % gėlo vandens, o Europoje 54 % gėlo vandens naudojama kaip pramoninis junginys. Besivystančių šalių industrializacija, o ne žemės ūkis, kaip pagrindinė ekonomikos augimo forma, sparčiai didina vandens poreikį. Pasaulio bankas apskaičiavo, kad 2025 m. kasmet bus sunaudojama 228 milijardai kubinių metrų vandens, o vandens suvartojimas pramonės ir energijos gamybos tikslams vidutiniškai padidės apie 4.2 % per metus. 2025 m. esitmate sudaro 70 % viso planetoje turimo gėlo vandens, todėl nedidelę dalį jo lieka natūraliems procesams ir ekosistemoms.
Vandenilio chemija ir toliau bus svarbi pramonės augimui, net jei naujos energijos technologijos pakeis naftos pagrindu sukurtas technologijas. Biodegalai, tokie kaip etanolis, taip pat daugiausia yra vandenilio junginiai, kurių cheminė formulė yra C2H6O. Etanolis, biodyzelinas ir kiti naftos pakaitalai rafinuojami iš augalinių produktų, tokių kaip sojų pupelių arba palmių aliejus ir kukurūzai. Tai dar labiau padidina gėlo vandens naudojimą pramoniniame tokių vandenilio junginių gamybos procese.