Reikalavimai, kuriuos asmuo turi atitikti, norėdamas pakeisti globą, gali priklausyti nuo jo gyvenamosios vietos, nes įstatymai įvairiose jurisdikcijose skiriasi. Paprastai asmuo turi laikytis formalios procedūros, kurią paprastai sudaro prašymas dėl globos su oficialiu dokumentu ir atvykimas į teismo nustatytą posėdį. Dažnai už prašymą pakeisti globą imamas mokestis, o kai kuriose jurisdikcijose reikalaujama, kad priešingos šalys susitiktų dėl tarpininkavimo prieš teismo datą. Be to, daugelis teisėjų nenori keisti globos, kai atrodo, kad dabartinė tvarka tinka vaikui. Todėl asmeniui gali tekti įrodyti pasikeitusias aplinkybes, dėl kurių reikia pakeisti globą.
Daugelyje jurisdikcijų asmuo turi parengti pasiūlymą pakeisti arba pateikti prašymą dėl pakeitimo, kad prašytų teismo pakeisti globą. Dažnai teismai pateikia savipagalbos formas, kurias asmuo gali naudoti prašydamas pakeisti globą. Jei asmuo naudojasi advokatu, kad pakeistų globą, advokatas paprastai parengs reikiamus dokumentus, o ne naudos teismo formas. Tačiau bet kuriuo atveju šie dokumentai turi būti pateikti teismui, kurio jurisdikcija yra globos byla, prieš pradedant globos pakeitimo bylą.
Nors globos pakeitimų įstatymai gali priklausyti nuo teismų sistemos, kurios jurisdikcija yra byla, daugelis teismų sistemų nenori keisti globos, remdamosi susijusių asmenų užgaidomis. Daugeliu atvejų šalis turi įrodyti, kad pakeitimas atitiktų vaiko interesus, arba gali tekti įrodyti, kad pakeitimas turėtų būti suteiktas ir pasikeitus aplinkybėms. Jeigu teismas priėmė tik nutartį dėl laikinosios globos, iš asmens gali būti reikalaujama tik įrodyti, kad globos pakeitimas būtų naudingas vaikui. Tačiau jei teismas priėmė galutinę arba nuolatinę globos nutartį, asmuo paprastai turėtų parodyti aplinkybių pasikeitimą ir įtikinti teismą, kad toks pakeitimas atitiktų vaiko interesus.
Kai pateikiamas prašymas pakeisti globą, teismas paprastai nustato posėdį, kuriame priešingos šalys gali pareikšti savo bylas. Tada teisėjas priims sprendimą byloje pagal jurisdikcijos įstatymus. Tačiau kai kuriose vietose šalys teisiškai privalo susitikti su trečiąja šalimi, kuri bando padėti joms susitarti. Šis procesas dažnai vadinamas tarpininkavimu arba taikinimu. Tačiau jei šalys negali susitarti, kitas žingsnis paprastai yra teismo posėdis.