Teologija ir mokslas nurodo žinių apie konkrečią temą rinkinius, ir abi disciplinos naudojasi protu, kad išplėstų tą žinių bagažą. Teologija yra sistemingas Dievo ir religijos tyrinėjimas, o mokslas paprastai vadinamas gamtos pasaulio tyrinėjimu. Nors abi disciplinos remiasi racionaliu diskursu, teologija ir mokslas susikerta, kai daro skirtingas išvadas dėl gamtos reiškinių paaiškinimų.
Žodis „teologija“ yra kilęs iš šaknų theos ir logia, kurios graikų kalboje reiškia „Dievas“ ir „diskursas“. Taigi teologijos studijos yra susijusios su Dievo prigimtimi ir Rašto aiškinimu. Tai intelektualus dvasinių dalykų tyrimas. Yra daug teologijos tipų, tačiau su mokslu labiausiai susijusi šaka yra žinoma kaip „natūrali teologija“. Natūrali teologija bando geriau suprasti Dievą tyrinėdama gamtos pasaulį.
Kita vertus, „mokslas“ yra žodis, kilęs iš lotynų kalbos „scientia“, reiškiančio „žinios“. Tai reiškia ir žinių, gautų iš mokslinių tyrimų, ir informacijos rinkimo bei analizavimo procesą. Šis procesas, žinomas kaip mokslinis metodas, yra skirtas prognozių formulavimui ir jų patikrinimui, siekiant nustatyti jų tikslumą. Mokslas apima daugybę disciplinų, įskaitant fiziką, chemiją, biologiją ir socialinius mokslus. Kiekviena iš šių disciplinų turi tarpusavio peržiūros sistemą, užtikrinančią, kad moksliniai teiginiai būtų įrodomi ir pakartojami.
Teologija ir mokslas yra panašūs tuo, kad jie abu naudoja sistemingą, racionalų tyrinėjimą, kad įgytų naujų žinių arba suprastų savo dalykus. Jie abu siekia naudoti logiką, kad pasiektų sutarimą atitinkamose bendruomenėse. Daugelis mokslininkų nustatė, kad teologija ir mokslas yra visiškai suderinami; pavyzdžiui, šiuolaikinės fizikos tėvas seras Izaokas Niutonas taip pat buvo teologas. Kiti mokslininkai – biologas Richardas Dawkinsas yra atviras pavyzdys – teigia, kad teologija yra prietarų rinkinys, kuris niekaip neskatina žmogaus supratimo apie visatą.
Abi mąstymo sistemos susiduria su konfliktu, kai mokslo teiginiai paneigia idėjas, kurias teologija nustatė kaip tiesas, ypač tas, kurios pagrįstos Šventojo Rašto aiškinimu. Garsus tokio pobūdžio konflikto pavyzdys buvo Katalikų bažnyčios sukurtas Galilėjaus pėdsakas. Galilėjus garsiai tvirtino, kad Žemė sukasi aplink saulę. Tai prieštarauja to meto Katalikų bažnyčios doktrinai, teigiančiai, kad Žemė yra nejudantis visatos centras ir aplink ją juda saulė bei kiti dangaus kūnai. Galilėjus buvo priverstas atšaukti savo teiginį, nors vėliau buvo įrodyta, kad jis moksliškai pagrįstas.