Trumparegystė yra medicininis trumparegystės terminas. Rinkodaros trumparegystė reiškia rinkodaros praktiką, kuri yra trumparegiška arba nukreipta į save, o ne nukreipta į ateitį ar sukurta atsižvelgiant į išorinius veiksnius. Tokio tipo rinkodara paprastai laikoma nepageidautina. Tai skatina verslą sutelkti dėmesį į tai, ko nori, o ne į tai, ko nori klientas, ir linkęs kurti pokyčiams atsparią kultūrą. Dėl abiejų dažnai prarandama reputacija, prarandamas verslas ir vykdoma neefektyvi verslo praktika.
Terminą „marketingo trumparegystė“ galėjo sugalvoti Harvardo verslo mokyklos rinkodaros profesorius emeritas Theodore’as C. Levittas, parašęs straipsnį „Marketingo trumparegystė“ 1960 m. „Harvard Business Review“ numeriui. Šiame straipsnyje jis siūlė verslui plėtoti rinkodaros trumparegystę, nes jos dažnai neklausinėja savęs ir dažnai mano, kad žino atsakymus į tokius svarbius klausimus kaip „kokiame versle mes užsiimame? To meto filosofija buvo tokia, kad atsakymas į tokius klausimus buvo savaime aiškus. Levitt teigė, kad šie atsakymai nebuvo akivaizdūs ir kad juos ištyręs verslas galėtų tinkamai aptarnauti savo klientus ir taip plėsti savo verslą.
Pavyzdžiui, įmonė, kuri tradiciškai gamina spyruokles, naudojamas ištraukiamuose rašikliuose, gali pasakyti, kad ji gamina rašiklio spyruokles ir tikriausiai parduos save kaip rašiklio spyruoklių gamintoją. Taip elgdamasi ji apriboja save ir savo rinką. Dar blogiau, potencialūs klientai išmoko galvoti apie verslą tik apie rašiklio spyruokles. Bendrovė sukūrė rinkodaros trumparegystę. Ji žiūri tik į savo praeitį ir daro prielaidą, kad dabartinė verslo rinka ją išlaikys ateityje.
Toks mąstymas yra labai pavojingas. Jei ištraukiami rašikliai staiga pasentų, šiai įmonei nebeliks ką parduoti. Galų gale, tai yra rašiklio spyruoklių gamintojas. Taip ji galvoja apie save ir kaip apie tai galvoja jos klientai. Dabar, kai tušinukų spyruoklių turgus išsekęs, klientų nebėra.
Jei ta pati įmonė nebūtų turėjusi tokio trumparegiško, siauro požiūrio į savo paskirtį, būtų nutikę du dalykai. Pirma, jie būtų atidžiai stebėję savo verslui nepriklausančius veiksnius, pvz., rinkos tendencijas ir vartotojų pageidavimus. Jie būtų matę artėjantį rašiklio spyruoklių žlugimą ir parengę nenumatytų atvejų planą, kad verslas ir toliau klestėtų, nepaisant rinkos pokyčių.
Antra, jie būtų paklausę savęs, kokiu verslu užsiima, ir tikriausiai būtų supratę, kad iš tikrųjų užsiima vyniotos vielos gamyba. Tai būtų leidę jiems apsvarstyti, kokių kitų tipų gaminiams gali būti naudojama jų suvyniota viela, ir paįvairinti savo klientų bazę. Kai žlugus rašiklių spyruoklių rinka, jų įmonė būtų turėjusi kitų rinkų, į kurias galėtų kreiptis verslo reikalais.