Vaiko apsaugos įstatymai suteikia apsaugą visose vaiko gyvenimo srityse, įskaitant bendrą saugumą, apsaugą nuo visų formų prievartos ir apsaugą naudojantis internetu ar el. paštu. Šie įstatymai įvairiose vietose ir šalyse gali skirtis, tačiau daugelis vaikų apsaugos įstatymų turi panašių elementų. Daugeliu atvejų už šių įstatymų pažeidimus gresia didesnės bausmės nei už panašius nusikaltimus suaugusiems.
Pornografijos įstatymai, susiję su vaikų apsauga, paprastai draudžia bendrinti, pirkti, filmuoti ar siųsti el. paštu bet kokius spaudinius, nuotraukas ar vaizdo įrašus, kuriuose vaizduojami vaikai, patiriantys seksualinio pobūdžio situacijas arba dalyvaujantys jose. Tai apima nepilnamečius, užsiimančius seksualiniu elgesiu, nepadoriu elgesiu arba vaiko lytinių organų demonstravimu, kai tai daroma seksualiniu būdu. Kai toks seksualinis nepilnamečio išnaudojimas baigiasi ir nepilnamečio mirtimi, už nusikaltimą nuteistieji gali būti nuteisti ilgus metus kalėjimo, kalėjimo iki gyvos galvos ar net mirties. Tokie vaikų apsaugos įstatymai taip pat patenka į vaikų pardavimą ar pirkimą, kad jie būtų naudojami vaikų pornografijoje.
Interneto atsiradimas sukūrė vaikų apsaugos įstatymų, susijusių su vaikų naudojimusi internetu ir prieiga prie interneto, poreikį. Kai kurie vaiko teisių apsaugos įstatymai reikalauja, kad mokyklos, bibliotekos ir kitos viešos vietos visuose vaikams prieinamuose kompiuteriuose įdiegtų specialią programinę įrangą. Programinė įranga blokuoja galimybę internete pasiekti nepadorią ar pornografinę medžiagą. Šiose vietose taip pat turi būti patvirtinta interneto saugos politika ir apie tai informuojama visuomenė. Kai kurie įstatymai taip pat apriboja, kaip kas nors gali naudotis internetu ar el. paštu susisiekti su vaiku, kurio jis asmeniškai nepažįsta, ir kokius pranešimus vaikui leidžiama siųsti internetu ar el. paštu.
Vaikų apsaugos įstatymai, susiję su bendra sauga, dažnai apima reikalavimus dėl įspėjamųjų etikečių ant daiktų, tokių kaip žaislai ar kiti gaminiai, kuriuose yra smulkių dalių ir gali kelti pavojų užspringti. Šie įstatymai gali nurodyti tam tikrus dalių dydžius, vaikų amžių ir gaminių tipus, kurie lems, ar reikalinga įspėjamoji etiketė. Kiti pavojai vaikams, pvz., tarpai ar tarpai gaminyje, pavyzdžiui, baldas, kur vaikas gali įstrigti arba įstrigti kūno dalis, taip pat gali būti sprendžiami vaikų apsaugos įstatymuose.
Jei stebėtojas dirba tam tikrose srityse, pagal kai kuriuos vaiko apsaugos įstatymus privaloma pranešti apie prievartą prieš vaikus. Psichikos sveikatos darbuotojai, gydytojai, socialiniai darbuotojai, mokytojai, darželių darbuotojai ir teisėsaugos darbuotojai dažnai pagal įstatymą privalo pranešti atitinkamoms institucijoms apie įtariamą piktnaudžiavimą. Daugelyje vietų įstatymai išplečia šiuos ataskaitų teikimo įgaliojimus tokiems žmonėms kaip globėjai, teisininkai, religiniai darbuotojai ir nepilnamečių stovyklų darbuotojai. Vaiko apsaugos įstatymai dėl prievartos prieš vaikus numato griežtas bausmes pažeidėjams. Be to, asmeniui, kuris nepraneša apie įtariamą prievartą prieš vaikus, kaip reikalaujama pagal įstatymus, gali būti pareikštas baudžiamasis kaltinimas.