Virškinimo sistema yra daugybė kūno organų, kurie kartu skaido maistą. Kai maistas kramtomas ir nuryjamas, organizmas negali iš karto jo panaudoti kaip maisto, nes maiste esančios molekulės yra per didelės, kad jas būtų galima efektyviai įsisavinti. Suvartojus maistą, jį reikia suskaidyti į paprastesnę formą, kad organizmas iš maisto galėtų išskirti įvairias maistines medžiagas. Virškinimo metu maistas gali būti perdirbamas į maistines medžiagas, kurias organizmas naudoja energijai gauti, arba paverčiamas atliekomis ir pašalinamas iš organizmo. Yra daug įvairių virškinimo sistemos organų, kurie visi atlieka savitas funkcijas, skirtas konvertuoti, absorbuoti ir išstumti maistą.
Burna yra virškinimo sistemos organų pradžia. Valgant maistą, jis pirmiausia sukramtomas, kad suskaidytų į gabalėlius, kuriuos būtų lengviau nuryti. Kramtymo metu maistas susimaišo su seilėmis – skaidriu skysčiu, kurį gamina seilių liaukos. Seilės ne tik sudrėkina maistą, kad būtų lengviau nuryti, bet ir yra fermento, kuris skaido maiste esantį krakmolą į smulkesnes molekules, kurios gali judėti per kūną.
Kai maistas sudrėkinamas seilėmis, jis nuryjamas ir nustumiamas į gerklę ir persikelia į kitą virškinimo sistemos organą – stemplę. Stemplė yra vamzdelis, jungiantis gerklę su skrandžiu. Kai maistas artėja prie stemplės, organų sienelės susitraukia ir stumia maistą žemyn į skrandį.
Skrandis yra vienas iš pagrindinių virškinimo sistemos organų. Kai maistas iš stemplės pasiekia skrandį, skrandžio raumenys atsipalaiduoja, kad maistas galėtų patekti į vidų, kur jis susimaišo su skrandžio gaminamomis virškinimo sultimis. Šios virškinimo sultys padeda suskaidyti maistą į dar mažesnes molekules prieš išstumiant maistą į plonąją žarną.
Plonoji žarna yra vamzdelis, susuktas po skrandžiu ir atsakingas už maistinių medžiagų paėmimą iš maisto, kurį organizmas gali panaudoti energijai gauti, ir atskirti jas nuo dalių, kurių negalima naudoti. Šis ekstrahavimo procesas atliekamas naudojant virškinimo sultis, išleistas iš kitų trijų virškinimo sistemos organų: kepenų, tulžies pūslės ir kasos. Kepenys, organas, esantis viršutinėje dešinėje pilvo dalyje, gamina tulžį, skystį, galintį išskirti riebalus iš maisto. Tulžis perkeliama į tulžies pūslę, kur laikoma tol, kol prireiks virškinimui. Kasa, organas, esantis šalia skrandžio, gamina sultis, kurios iš maisto išskiria angliavandenius, baltymus ir riebalus.
Maistinės medžiagos ir likęs maistas atsiskiria ir patenka į du skirtingus virškinimo sistemos organus. Riebalai, baltymai ir angliavandeniai perkeliami į kepenis, kur jie kaupiami arba paskirstomi visame kūne energijai gauti. Visas likęs maistas transportuojamas per storąją žarną, susisuktą vamzdelį po plonąja žarna, ir į storąją žarną, storosios žarnos dugną, kur absorbuojamas bet koks maiste esantis vanduo. Maistas sukietėja ir pernešamas į tiesiąją žarną, vamzdelį tarp storosios žarnos ir išangės – tiesiosios žarnos gale esančią angą, kuri leidžia išstumti kietąsias atliekas iš organizmo, užbaigiant virškinimo procesą.