Maistui eidamas per kūną, jis juda per skirtingus virškinimo sistemos sfinkterius. Iš viso virškinimo sistemoje yra šeši sfinkteriai, kurie atlieka bendrą vaidmenį kontroliuoti medžiagos kryptį ir judėjimą. Be šešių skirtingų sfinkterių, taip pat yra sfinkterio raumenų, kurie iškloja stemplę ir žarnas, kad padėtų stumti medžiagą.
Žmogaus virškinimo sistema prasideda burnoje ir baigiasi išangėje, kur iš organizmo pašalinamos atliekos. Šeši skirtingi virškinimo sistemos sfinkteriai yra viršutinis stemplės sfinkteris (UES), širdies sfinkteris, pylorinis sfinkteris, ileocekalinis sfinkteris ir nevalingas bei valingas analinis sfinkteris. Kai kurie mokslininkai mano, kad širdies sfinkteris nėra tikrasis sfinkterio vožtuvas, todėl gali jo neįtraukti, kai išvardija įvairius virškinimo sistemos sfinkterius.
Virškinimas prasideda burnoje, kai į maistą kramtant pridedami virškinimo fermentai. Iš burnos maistas juda į stemplę, kad būtų transportuojamas žemyn į skrandį. Maistas ryjant stumiamas per UES. Šis sfinkteris praleidžia maistą ir tuo pačiu metu neleidžia orui patekti į stemplę.
Širdies sfinkteris taip pat vadinamas apatiniu stemplės sfinkteriu (LES) ir yra stemplės apačioje, kur jis susitinka su skrandžiu. Širdies sfinkterio vaidmuo yra sustabdyti medžiagos tekėjimą atgal į stemplę. Skrandžio turinys yra labai rūgštus ir gali sudeginti stemplę, o tai ir sukelia rėmens simptomus.
Skrandyje maistas suplakamas ir sumaišomas su skrandžio sultimis, kad susidarytų kreminis mišinys. Šis mišinys vadinamas chyme ir juda iš skrandžio į plonąją žarną per pylorinį sfinkterį. Šis sfinkteris neleidžia chimo tekėjimui atgal iš dvylikapirštės žarnos į skrandį. Jis taip pat reguliuoja chimo išsiskyrimo greitį, kad kelias valandas po valgio į plonąją žarną būtų nuolatinis tekėjimas. Tai leidžia pasiekti maksimalų virškinimą.
Maistinių medžiagų virškinimas ir įsisavinimas vyksta plonojoje žarnoje. Iš ten tai, kas liko iš chimo, per ileocekalinį sfinkterį patenka į storąją žarną. Čia vanduo absorbuojamas atgal į kūną, kai chimas juda per jį tiesiosios žarnos link. Nevalingas analinis sfinkteris sukelia norą tuštintis, o savanoriškas analinis sfinkteris yra atsakingas už tuštinimąsi ir išmatų, likusių po virškinimo ir absorbcijos, pašalinimą.