Nors buvo karštai diskutuojama, kokiu mastu visuotinis atšilimas yra žmogaus sukelta krizė, visuotinio atšilimo poveikis iš esmės yra išmatuojamas. Be klimato ir geografinių pokyčių, mūsų kultūros ir vyriausybės teisės aktų pakeitimai taip pat yra įtraukti į visuotinio atšilimo poveikį. Nesvarbu, ar visuotinis atšilimas yra krizė, kurios galima išvengti, ar natūralus žemės evoliucijos etapas, ar abu, šis klausimas jau padarė didelę įtaką mūsų gyvenimo būdui.
Kaip rodo jo pavadinimas, visuotinis atšilimas reiškia bendrą žemės temperatūros padidėjimą. Per pastaruosius kelis dešimtmečius buvo užfiksuota aukščiausia užregistruota temperatūra nuo paskutiniojo XIX amžiaus, kuri dažnai minima kaip neigiamas visuotinio atšilimo poveikis. Esant aukštesnei temperatūrai, net šalčiausiuose planetos regionuose tirpsta ledas ir sniegas. Pasaulio ekspertai perspėja, kad dėl tokių padarinių Vakarų Antarktidoje ar Grenlandijoje gali sugriūti didelis ledo sluoksnis, dėl kurio pakils jūros lygis ir po to bus užtvindyti milijonai namų pakrantės zonose. Kitas galimas ištirpusio ledo sluoksnių Grenlandijoje rezultatas – nutrūkusios srovės, padedančios Šiaurės Europai išlaikyti šilumą, o tai sukelia staigų ir dramatišką temperatūros pokytį žemyne.
Prognozuojama, kad žemės drebėjimai, laukiniai gaisrai ir amžinojo įšalo tirpimas, dėl kurio įstrigo metano dujos, yra galimi visuotinio atšilimo padariniai. Visuotinis atšilimas taip pat galėjo turėti įtakos uragane Katrina, kuris 2005 m. nusiaubė Naująjį Orleaną, Luizianą ir kai kurias Misisipės dalis. Padidėjęs uraganų intensyvumas buvo dar viena pasekmė, susijusi su visuotinio atšilimo padariniais.
2006 m., pasirodžius Alo Gore’o dokumentiniam filmui „Nepatogi tiesa“ (An Convenient Truth) buvo atkreiptas visuomenės dėmesys į galimai pražūtingus globalinio atšilimo padarinius. Dėl to, kad per pastarąjį dešimtmetį daugiau dėmesio buvo skiriama visuotiniam atšilimui, Šiaurės Amerikos kultūra pasikeitė, kad atspindėtų didėjantį susirūpinimą šiuo klausimu. Dujas ryjantys automobiliai, privatūs lėktuvai ir kitos pernelyg didelės anglies dvideginio emisijos priežastys tapo nepalankiais būdais, kuriais visuomenė gali prisidėti prie pasaulinio atšilimo, simboliu. Be to, daugelis korporacijų restruktūrizavo savo veiklą, kad sumažintų savo anglies pėdsaką, ir pervadino save kaip „draugiškesnes žemei“, kad patiktų visuomenei.
Vyriausybės lygiu tarptautinė sutartis, žinoma kaip Kioto protokolas, buvo sukurta siekiant paskatinti šalis sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Anglies dioksido mokesčiai taip pat buvo įvesti kaip paskata organizacijoms mažinti iškastinio kuro vartojimą. Nors iškastinio kuro suvartojimo sumažinimas padėtų laikinai sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, tai nelaikoma ilgalaikiu bendros globalinio atšilimo problemos sprendimu. Vyriausybinės grupės taip pat bandė sušvelninti globalinio atšilimo padarinius vykdydamos kampanijas, skatinančias piliečius individualiai naudoti mažiau elektros energijos ir, kai tik įmanoma, rinktis viešąjį transportą.