Dvi pagrindinės žaliųjų trąšų rūšys yra mėšlas ir kompostas. Kitas būdas natūraliai tręšti sodus yra suarti negyvus augalus atgal į dirvą. Daugelis sodininkų nori naudoti žaliąsias trąšas, nes tai sumažina nepageidaujamų cheminių medžiagų patekimo į maistą tikimybę.
Karvių mėšlas yra bene labiausiai paplitusi žaliųjų trąšų rūšis. Sodininkams jis patinka, nes jis nedegina augalų ir turi daug cheminių savybių, reikalingų sveikam augalų augimui. Karvių mėšlas susideda iš azoto, kalio ir fosfato bei daugybės nesuvirškintų organinių medžiagų dalelių, kurios yra puikios trąšos.
Šviežią karvių mėšlą galima iš karto paskleisti ant sodo lysvių; tačiau išdžiovintą mėšlą pirmiausia reikia susmulkinti arba susmulkinti. Tada išdžiovintą mėšlą reikia grėbti ant ką tik paverstos lysvės, užtikrinant tolygų paskirstymą. Naudojant šviežią arba sausą mėšlą, daugeliu atvejų po išbarstymo rekomenduojama šiek tiek palaistyti vietą.
Kiti mėšlo tipai, kurie dažnai naudojami kaip žalioji trąša, yra vištienos ir arklių mėšlas. Abu šie mėšlo tipai siūlo daug tų pačių maistinių medžiagų kaip ir karvių mėšlas. Jei mėšlą reikia pirkti, arklių mėšlas paprastai yra šiek tiek brangesnis nei karvių mėšlas, o vištų mėšlas – pigesnis. Vienas iš vištienos mėšlo naudojimo trūkumų yra tas, kad jis laikomas kvapniausiu iš visų mėšlų. Kvapas ne tik per stiprus, bet ir gali išlikti ore daugelį dienų.
Jei sunku išlaikyti sodą visiškai ekologiškai, būtina įsitikinti, kad mėšlo trąšos gaunamos iš gyvūnų, kuriuose nėra hormonų ir vaistų. Mikroelementai iš vaistų ir hormonų gali patekti į gyvūnų atliekas. Vienas iš būdų įsitikinti, kad taip neatsitiks, yra pirmiausia įpilti mėšlo į komposto krūvą. Bakterinis krūvos poveikis padės pašalinti bet kokį neorganinį mėšle esantį kiekį.
Komposto krūvos yra krūvos arba organinės medžiagos, kurioms laikui bėgant leidžiama fermentuotis. Į komposto krūvą galima pridėti bet kokios rūšies organinių medžiagų. Daugelis žmonių pradeda savo komposto krūvas naudodami stalo likučius ir vaisių bei daržovių lupenas. Daugeliu atvejų reikia maždaug šešių mėnesių, kol komposto krūva pakankamai fermentuojasi, kad susidarytų geros žaliosios trąšos. Kai kompostas yra paruoštas, jis tiesiog paverčiamas sodo lysve ir lengvai laistomas.
Kitas ekologiško tręšimo būdas – leisti senoms augalų lysvėms išnykti, o vėliau suarti negyvus likučius atgal į dirvą. Šis miręs augalas ilgainiui išskirs į dirvą maistines medžiagas, kurios paskatins naujų augalų augimą. Ūkininkai šį tręšimo būdą taikė šimtmečius.