Hipoksemija yra sveikatos būklė, kuri atsiranda, kai organizmas negali gauti pakankamai deguonies. Lėtinė hipoksemija yra tada, kai arteriniame kraujyje organizme ilgą laiką yra mažas deguonies kiekis. Ši būklė paprastai atsiranda, kai žmogus serga anemija, pirminiu hemoglobino trūkumu arba plaučių liga. Galimos lėtinės hipoksemijos komplikacijos yra plaučių hipertenzija – padidėjęs kraujospūdis plaučiuose – sutrikusi smegenų funkcija, širdies priepuolis, hipoksija ir antrinė policitemija.
Aukštą kraujospūdį plaučiuose, atsiradusį dėl lėtinės hipoksemijos, sukelia mažas deguonies kiekis arteriniame kraujyje, kurį gali sukelti mažesnių kraujagyslių susiaurėjimas ir neleidžiantis jomis tekėti normaliam kraujo tūriui. Kai kraujospūdis plaučių arterijose – plaučių arterijose – yra didesnis nei įprastai, tai padidina kraujospūdį dešiniajame širdies skilvelyje. Tai verčia širdį dirbti daugiau, kad pumpuotų kraują, o tai gali sukelti širdies audinio pažeidimą. Laikui bėgant, lėtinė hipoksemija gali ir toliau pažeisti širdies audinį, kol pažeidimas tampa toks didelis, kad sutrinka dešinė širdies pusė, o tai sukelia širdies priepuolį.
Kaip ir kitiems kūno organams, smegenims reikia nuolatinio deguonies tiekimo, kad jos tinkamai veiktų. Kai lėtinės hipoksijos metu smegenys netenka deguonies, žmogus gali blogai nuspręsti ir gali sutrikti koordinacija. Deguonies netekimas smegenyse taip pat gali sukelti euforiją arba stiprų laimės, pakilumo, susijaudinimo ir gerovės jausmą.
Kai dėl lėtinės hipoksemijos kūno ląstelės netenka deguonies, tai gali sukelti hipoksiją. Hipoksija yra bendras žemas deguonies kiekis kraujyje, galintis paveikti visą kūną (tuo metu tai vadinama generalizuota hipoksija) arba tam tikrą kūno sritį, vadinamą audinių hipoksija. Tai gali sukelti galvos skausmą, nuovargį, dusulį, pykinimą ir, kraštutiniais atvejais, sąmonės netekimą, komą, traukulius, priapizmą, cianozę ir mirtį.
Antrinė policitemija vadinama tada, kai kaulų čiulpai gamina per daug raudonųjų kraujo kūnelių, reaguodami į mažą deguonies kiekį kraujyje. Mažas deguonies kiekis sukelia didelę eritropoetino (Epo) gamybą – tam tikro tipo fermentą, kurį gamina inkstai ir kepenys. Fermentas patenka į raudonuosius kaulų čiulpus ir skatina juos gaminti raudonuosius kraujo kūnelius, vadinamą eritropoeze. Raudonieji kraujo kūneliai perneša deguonį kraujyje, todėl organizmui bandant padidinti deguonies kiekį kraujyje susidaro daugiau raudonųjų kraujo kūnelių. Dažni antrinės policitemijos simptomai yra galvos svaigimas, dusulys, nuovargis ar fizinis silpnumas, lėtinis kosulys ir miego apnėja.