Pietų Amerikos Pampų regionai garsėja didžiuliu atvirumu ir išskirtine augalų bei gyvūnų gyvybe. Kaip ir daugelis unikalių Žemės regionų, Pampos, deja, susiduria su įvairiomis rimtomis aplinkos problemomis, kurias pirmiausia sukelia žmogaus veikla. Tyrėjai ir biologai nori atkreipti dėmesį į šias problemas, tikėdamiesi išsaugoti Pampas ateities kartoms, taip pat paskatinti žmones ir įmones permąstyti, kaip būtų naudojama Žemė.
Pampo regionas yra daugybė didžiulių lygumų, besidriekiančių keliose Pietų Amerikos šalyse, įskaitant Braziliją, Urugvajų ir Argentiną. Šios pievos yra padengtos įvairiomis žolėmis, įskaitant garsiąją Pampų žolę, kartu su mažais krūmais, o Pampos yra išmargintos upių slėniais, kuriuose auga medžiai ir įvairūs gyvūnai. Didžioji dalis Pampų yra vidutinio klimato, vidutinio kritulių ir minimalių temperatūros diapazonų.
Aplinkos problemos Pampuose prasidėjo 1500-aisiais, kai į Pampus buvo atvežti galvijai. Ankstyvieji Pietų Amerikos naujakuriai suprato, kad šios didžiulės žolės lygumos būtų idealios galvijų auginimui, ir ši teritorija ir toliau naudojama šiam tikslui. Tačiau galvijams sunku pampoms. Jie linkę per daug ganytis, skatindami eroziją ir leisdami įsitvirtinti invazinėms rūšims, kai vietiniai augalai išstumiami, taip pat pažeidžia vandens kelius, suardydami jų krantus ir uždumblindami vandenį.
Pampos istoriškai taip pat buvo plačiai naudojamos žemės ūkyje. Kai kuriuose regionuose dėl užsitęsusio intensyvaus ūkininkavimo pritrūko maistinių medžiagų, o trąšų nuotėkis pakenkė daugeliui natūralių Pampų vandens kelių. Šią žalą dar labiau padidino vandens nukreipimas tiekti ūkius, kurie negali išsiversti iš natūralių regiono kritulių, o tai prisideda prie dykumėjimo.
Nuotėkis iš Pampų taip pat prisidėjo prie jūrų sveikatos pablogėjimo kai kuriose Lotynų Amerikos pakrantės dalyse. Didelis trąšų ir dumblo kiekis pakenkė regioniniams žuvų ištekliams, todėl žvejams sunku užsidirbti pragyvenimui. Trąšų nuotėkis taip pat prisideda prie dumblių žydėjimo, todėl kai kurių jūros gėrybių vartojimas gali būti labai pavojingas.
Nors Pampų naudojimas žemės ūkyje nebūtinai yra ekologiškas, o iš tikrųjų kai kuriuose regionuose gana tvarus, daugelis mokslininkų ragino Pietų Amerikos vyriausybes atidžiai ištirti Pampų aplinką ir stebėti šio unikalaus ekologinio regiono sveikatą. Tikimasi, kad vyriausybės, atidžiai stebėdamos sąlygas Pampose, padės išsaugoti Pampas ateities kartoms.