Azotas yra elementas, kurio atominis skaičius yra septyni. Dviatominis azotas arba azotas, sudarytas iš dviejų sujungtų atomų, yra skaidrios, bekvapės dujos, sudarančios didžiąją dalį Žemės atmosferos. Tai itin stabili molekulė, atspari pokyčiams įvairiomis aplinkybėmis. Azoto virimo temperatūra yra labai žema, todėl kasdieninėje temperatūroje susidaro dujos; tačiau skystas azotas dažniausiai naudojamas kaip šaltnešis. Azoto savybės, įskaitant jo stabilumą ir žemą virimo temperatūrą, vaidina svarbų vaidmenį tiek biologijoje, tiek žmonių visuomenėje.
Daugelis azoto savybių atsiranda dėl stipraus trigubo elektronų ryšio. Atomai dažniausiai būna stabiliausi, kai jų atokiausiame apvalkale arba labiausiai nutolusiame nuo branduolio regione yra aštuoni elektronai. Vieno azoto atomo išoriniame apvalkale yra penki elektronai. Todėl du azoto atomai linkę dalytis trimis iš šių elektronų vienas su kitu, todėl kiekvienas atomas gali mėgautis aštuonių elektronų stabilumu. Dėl šios priežasties stabilumas yra viena iš azoto savybių.
Dar viena iš azoto savybių yra žema virimo temperatūra. Esant atmosferos slėgiui, azotas užverda -320 laipsnių Farenheito (-196 laipsnių Celsijaus) temperatūroje. Skystas azotas atrodo kaip skaidrus skystis, panašus į vandenį. Jis gali būti laikomas specialiuose šaldikliuose ir trumpam išnešamas į atvirą orą, kol jis visiškai išvirs. Technikai dažnai naudoja skystą azotą kaip kriogeninį šaltnešį arba medžiagą, kuri gali atvėsinti kitą įrangą ar prietaisus.
Žemės atmosferoje azotas sudaro 78.1% oro tūrio. Tačiau didžioji dalis šio dviatominio azoto organizmams nepasiekiama, nes yra stabilios molekulinės formos. Kai kurios bakterijos gali nutraukti trigubą azoto ryšį ir prijungti vandenilio bei deguonies molekules prie vieno azoto atomo. Azoto savybės leidžia išsiskirti energijai, kai augalai ir gyvūnai naudoja šiuos bakterijų suformuotus junginius. Galiausiai, kai kurios bakterijos gali grąžinti azotą į pradinę formą ir išleisti jį į atmosferą – procesas vadinamas azoto ciklu.
Žmogus, išsivystęs atmosferoje, kurioje vyrauja azotas, pagrindines biologines funkcijas remiasi elementu. Azoto savybės taip pat naudingos pramonėje. Kartu su vandeniliu ar deguonimi azotas gali sudaryti junginius, kurie dega arba sprogsta, išskirdami energiją kaip šilumą. Kartu su anglimi azotas sudaro cianidą, kuris yra naudingas kasybos ir medicinos srityse. Tačiau azotas gali būti pavojingas, jei su juo elgiamasi netinkamai – norint saugiai dirbti su azotu, reikia imtis tam tikrų atsargumo priemonių.