Senovės Egipto menas siekė išsaugoti tvarką ir stabilumą arba vyraujančius santykius tarp karaliaus, žmonių ir dievų. Norėdami tai padaryti, senovės Egipto menas laikėsi tam tikrų taisyklių arba stiliaus, dėl kurio jis buvo išskirtinis ir neabejotinas. Be to, senovės Egipto meną stipriai paveikė religija, ypač tikėjimas gyvenimu po mirties, todėl senovės Egipto menininkai laidotuvių meną išplėtojo nuostabiai. Egipto šventyklos ir piramidės bei jų viduje rasti paveikslai ir skulptūra tapo viso meno pasaulio ir pačios žmogaus civilizacijos lobiais.
Faraonų ir dinastijų laikais Egiptas buvo derlingas ir produktyvus, politiškai stabilus ir jam mažai grėsė užsienio invazijos. Jos menininkai ir amatininkai savo darbams galėjo pasisemti turtingų mineralų ir brangakmenių. Visi Egipto menininkai laikėsi konkrečių taisyklių, bendrai žinomų kaip stilius. Senovės Egipto menas stengėsi išsaugoti visatą ne tokią, kokia ji iš tikrųjų egzistavo, o idealizuotuose ir patvaresniuose bei ilgalaikiškesniuose simboliuose.
Egipto stiliaus padiktuotos meninės konvencijos, ypač skulptūroje ir tapyboje, buvo labai tikslios ir griežtai jų laikomasi. Statulos buvo laikomos fizinėmis dievų ir deivių, taip pat dieviškųjų karalių ir karalienių vaizdais. Vyriškos statulos turėjo būti tamsesnės nei moterų statulos. Žmonių figūros laikėsi tam tikro modelio; galvos dažniausiai buvo žiūrimos iš šono, o liemuo – iš priekio. Deivė Anubis visada buvo vaizduojama su šakalo galva.
Nors egiptiečių menininkai labai stebėjo detales, jie nesiekė tikslių matytų daiktų ir žmonių kopijų. Iš menininkų buvo tikimasi ne ką nors naujo padaryti, o pakartoti būtent tai, kas jau padaryta. Jie bandė pasiekti tvarkos, stabilumo ir tęstinumo jausmą naudodami aiškias, tikslias ir paprastas formas bei linijas, sumaišytas su plokščiomis spalvų sritimis. Žmogaus figūra ir pasaulis buvo atpažįstami, nors senovės Egipto menininkai nebandė pasiekti tikslių kopijų, o idealizavo reprezentacijas.
Toks griežtas stiliaus laikymasis padarė Egipto meną nepakartojamą ir skirtingą nuo kitų šalių ir civilizacijų meno net toje pačioje meno epochoje ar laikotarpiu. Susirūpinimas mirtimi ir laidotuvių menu dabar pasirodo esąs labai naudingas Egipto archeologijos ir Egipto mitologijos sritims, taip pat kitiems mokslininkams ir menininkams. Laidojimo menas, naudojant pažangiausias technologijas, atskleidžia vis daugiau paslapčių apie sveikatą, prekybą, maistą ir kitus senovės Egipto gyvenimo aspektus.