Prievartą prieš vaikus patyrę asmenys suaugę gali parodyti tam tikras savybes, kurios gali trukdyti jiems veikti kasdieniame gyvenime ir palaikyti gerus, sveikus santykius su kitais. Tačiau reikia pažymėti, kad kiekvienas smurtą prieš vaiką išgyvenęs asmuo yra individualus ir gali turėti tam tikrų savybių, bet ne kitų. Išgyvenusiųjų skirtumai atsiranda dėl daugelio dalykų, įskaitant genetiką, socialinę aplinką ir tai, ar išgyvenęs asmuo galėjo gauti terapiją ir paramą, ar ne. Kitas aspektas, galintis turėti didelės įtakos išgyvenusiųjų savybėms, yra prievartos, kurią jie patyrė augdami, tipas ir sunkumas.
Įvairių rūšių prievartos aukos gali rodyti potrauminio streso sutrikimo (PTSD) simptomus ir kenčia nuo nerimo ir depresijos. Prievartą prieš vaikus patyrę asmenys gali pasinaudoti įvairiais įveikos mechanizmais, kad padėtų jiems valdyti savo jausmus ir pasiekti tam tikrą normalų funkcionavimą. Pavyzdžiui, maitintojo netekęs asmuo gali piktnaudžiauti narkotikais ar alkoholiu, siekdamas „nutildyti“ nuo nemalonių prisiminimų ir psichinio skausmo. Jam taip pat gali kilti sunkumų palaikyti artimus ir pasitikinčius santykius su kitais žmonėmis. Be to, dėl psichikos sveikatos problemų ir socializacijos sutrikimų kai kuriems smurtą prieš vaikus išgyvenusiems asmenims gali būti sunku dirbti apmokamą darbą.
Įvairių rūšių prievarta prieš vaikus gali sukelti skirtingus ilgalaikius simptomus išgyvenusiems. Kai kuriais atvejais vaikai, išgyvenę smurtą prieš vaikus, vis dar turi fizinių ir seksualinės prievartos prieš vaikus simptomus. Daugeliui išgyvenusiųjų ši žala gali sukelti emocinį kančią ir apsunkinti aukų uždarymą.
Seksualinę prievartą prieš vaikus išgyvenusiems asmenims gali būti sunku nustatyti tinkamas ribas su kitais seksualiniuose ir romantiniuose santykiuose. Išgyvenęs asmuo gali pasielgti nerūpestingai arba pernelyg susitaikyti su seksualiniu partneriu, nepaisant aukos poreikių ir norų. Arba auka gali jausti pasibjaurėjimą fiziniu kontaktu ir seksualiniu elgesiu.
Psichinės prievartos prieš vaikus aukoms gali išsivystyti gynybos mechanizmai, kurie gali labai trukdyti jų gebėjimui bendrauti su kitais. Šie gynybos mechanizmai gali apimti pernelyg nuolankumą arba, kitu atveju, agresyvumą savo santykiuose. Šios aukos taip pat gali atsiriboti nuo kitų dėl nepasitikėjimo. Arba šios aukos taip pat gali pasidaryti taip, kad jos taptų lengvu išnaudotojų ir skriaudikų taikiniais. Kadangi šioms aukoms gali būti sunku jaustis patogiai santykiuose, kurie nėra įžeidžiantys, suaugusios jos gali ieškoti smurtinių santykių arba ištverti tokius santykius.