Kokios yra cerebrospinalinio skysčio nutekėjimo priežastys?

Smegenų skysčio (CSF) nutekėjimo priežastys yra įvairios. Tai apima galvos ar stuburo sužalojimą, stuburo bakstelėjimą ir operaciją. Kai kuriais atvejais smegenų skysčio nutekėjimas gali būti spontaniškas reiškinys, kurio priežastis gali būti nežinoma. Kitais atvejais spontaniškas smegenų skysčio nutekėjimas gali atsirasti dėl intrakranijinio spaudimo arba kaukolės kaulų išsikišimo dėl vystymosi defektų. Dažniausiai nėra jokių būdų, kaip išvengti smegenų skysčio nutekėjimo, išskyrus šalmą, kad apsaugotumėte galvą nuo traumos.

Pats cerebrospinalinis skystis yra smegenis ir nugaros smegenis supantis skystis, skirtas smegenims amortizuoti. Dėl skysčio nutekėjimo sumažėja smegenų ir nugaros smegenų slėgis, be to, žmogui skauda galvą ir padidėja infekcijos tikimybė. Nors smegenų skysčio nutekėjimas paprastai praeina savaime, kai kuriais atvejais jis gali tapti rimta sveikatos būkle, nes infekcija gali sukelti meningitą, kuris yra pavojingas gyvybei.

Pagrindinis smegenų skysčio nutekėjimo simptomas – galvos skausmas, kuris stipriau jaučiasi sėdint ar atsistojus, tačiau palengvėja gulint. Pykinimas, jautrumas šviesai ir sustingęs kaklas yra kai kurie su šiuo galvos skausmu susiję požymiai. Papildomi simptomai yra skysčio nutekėjimas iš ausies, nosies ir chirurginės žaizdos, nors šis nutekėjimas yra retas. Infekcijos simptomai yra šaltkrėtis ir karščiavimas. Jei šie simptomai atsiranda po stuburo bakstelėjimo ar operacijos, pacientas turi nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Ligos istorija ir įvairūs tyrimai gali padėti gydytojui diagnozuoti smegenų skysčio nutekėjimą. Gydytojas atkreips dėmesį, ar pacientas neseniai patyrė galvos ar nugaros smegenų traumą, jam buvo atlikta smegenų, galvos ar nugaros smegenų operacija ar neseniai buvo atlikta stuburo čiaupo procedūra. Testai, kurie gali padėti diagnozuoti ir nustatyti nuotėkio vietą, apima kompiuterinę tomografiją (KT), magnetinio rezonanso tomografiją (MRT) ir radioizotopų tyrimą.

Cerebrospinalinio skysčio nutekėjimo gydymas priklauso nuo būklės priežasties ir sunkumo. Paprastai nuotėkis savaime užgyja nuo kelių dienų iki šešių mėnesių. Gydytojas paprastai rekomenduos pacientui pailsėti ir palengvinti galvos skausmą vaistais nuo skausmo. Kai kuriais atvejais gydytojas turės užblokuoti nuotėkį epiduriniu kraujo pleistru, kuriame kraujo krešulys užsandarina skylę. Rimtam cerebrospinalinio skysčio nutekėjimo atvejui problemai išspręsti prireiks operacijos, pvz., endoskopinio endonazinio metodo (EEA).