Viena iš problemų, susijusių su ciprofloksacino vartojimu ir žindymu, susijusi su mišriomis rekomendacijomis dėl vaisto vartojimo žindančioms motinoms. Kai kurie sveikatos ekspertai teigė, kad ciprofloksacinas žindymo laikotarpiu kelia minimalų pavojų, o kiti nerekomendavo šio vaisto, kai moteris žindo vaiką. Riboti tyrimai parodė, kad antibiotikas patenka į motinos pieną, tačiau kiekiai skiriasi. Tyrimai parodė, kad ciprofloksacinas gali pakenkti gyvūnų palikuonių kaulams ir sąnariams.
Vieno tyrimo metu mokslininkai ištyrė krūtimi maitinamų kūdikių, kurių motinos vartojo ciprofloksaciną, kraują. Didesnis vaisto kiekis užregistruotas praėjus maždaug dviem valandoms po to, kai moterys gavo geriamųjų vaistų dozes. Bendras ciprofloksacino kiekis kūdikių serume buvo išmatuotas mažesnis nei dozės, paprastai skiriamos kūdikiams, sergantiems tam tikromis ligomis. Kai mokslininkai ištyrė vieno vaiko, kurio mama 10 dienų ciprofloksaciną vartojo ir maitino krūtimi, kraują, joks išmatuojamas vaisto kiekis nepastebėtas.
Dėl neapibrėžtumo ir prieštaringų mokslinių rezultatų dauguma pediatrų pasiūlė alternatyvius antibiotikų vaistus maitinančioms motinoms. Amerikos pediatrų akademija mano, kad ciprofloksacinas ir žindymas tikriausiai yra saugūs, nebent vaikas kenčia nuo specifinio fermento trūkumo, dėl kurio gali susilpnėti sąnariai. Dėl sutrikimo šeimos istorijoje tam tikriems kūdikiams gali kilti didesnė rizika.
Ciprofloksacinas gydo bakterinę infekciją blokuodamas fermentą, reikalingą bakterijoms daugintis. Vaistas naikina daugybę bakterijų ir dažniausiai veikia mikrobus, atsparius kitiems antibiotikams. Tai įprastas šlapimo takų infekcijos, žarnyno parazitų ir plaučių infekcijų, įskaitant pneumoniją ir bronchitą, gydymas. Viena ciprofloksacino dozė taip pat padeda gydyti gonorėją.
Nors yra įspėjimų apie ciprofloksaciną ir žindymą, vaistas gali būti skiriamas mažiems vaikams, sergantiems šlapimo takų infekcijomis, kurios nereaguoja į kitus vaistus. Vaikai taip pat gali vartoti šį vaistą nuo salmonelių ir infekcijų po chemoterapijos. Cheminis vėžio gydymas paprastai sumažina organizmo imuninės sistemos funkcionavimą, nes sunaikina sveikas kraujo ląsteles, todėl padidėja infekcijos rizika.
Dažniausias šio vaisto šalutinis poveikis yra pykinimas, galintis sukelti vėmimą, viduriavimą ir mėšlungį. Retesnis nepageidaujamas poveikis gali pasireikšti kaip silpnumas ir nuovargis, kai kurie pacientai praneša apie galvos svaigimą ir apetito praradimą. Taip pat gali atsirasti bėrimas, ypač alergiškiems vaistui žmonėms.
Pacientai, vartojantys ciprofloksaciną, turėtų vengti pieno ir vaistų, kurių sudėtyje yra kalcio, magnio ir cinko. Šie mineralai gali užkirsti kelią vaisto absorbcijai į kraują. Jie taip pat turėtų vengti pernelyg didelio saulės spindulių poveikio, nes vaistas gali padidinti jautrumą žalingiems spinduliams ir sukelti bėrimą. Gydytojai paprastai rekomenduoja pacientams vartoti daugiau skysčių vartojant vaistą, kad būtų išvengta kristalų susidarymo šlapime.