Privatumą daugelis laiko svarbiausia XXI amžiaus teisine problema. Ryšių technologijoms išplitus nuo XX amžiaus pabaigos, privatumo įstatymai, susiję su mobiliaisiais telefonais, tekstiniais pranešimais, el. laiškais ir balso paštu, vis dar yra labai elementarūs, kur jie apskritai egzistuoja. Darbo vietos privatumas gali būti viena iš sudėtingiausių privatumo įstatymų sričių, nes dar nėra aiškiai nubrėžta riba, atskirianti darbdavio teises nuo darbuotojų privatumo.
Dažniausiai darbovietės privatumo problemos kyla dėl ginčų dėl to, kaip atidžiai darbdavys gali stebėti savo darbuotojus. Kai kurios įmonės daug laiko investavo kurdamos privatumo gaires, skirtas tiksliai paaiškinti, kas yra leistina ir kas neleidžiama stebėjimo požiūriu, tačiau šios gairės beveik niekada nėra teisiškai privalomos. Kai kuriais atvejais jie netgi gali būti naudojami siekiant sukurti klaidingą darbuotojų saugumo jausmą. Dauguma ekspertų siūlo vengti viso netvarkingo darbo vietos privatumo reikalo – niekada nenaudoti įmonės kompiuterių ar mobiliųjų telefonų niekam kitam, išskyrus įmonės reikalus, tačiau vis tiek gali kilti įvairių komplikacijų, dėl kurių gali kilti teisinių pasekmių.
Daugumoje vietų darbdaviai turi teisę klausytis telefono skambučių, skaityti elektroninius laiškus ir trumpąsias žinutes ir net stebėti pokalbius darbo vietoje. Informacija, surinkta iš šios stebėsenos, naudojama darbuotojų efektyvumui ir rezultatams įvertinti. Kai kurios įmonės gali imtis apsaugos priemonių įmonės nuosavybei, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo, pvz., blokuoti tam tikras svetaines arba uždrausti atsisiųsti bet ką, nesusijusią su įmonės problemomis. Tačiau net jei įmonė teigia, kad darbuotojams leidžiama naudoti kompiuterius ir kitą turtą asmeniniam naudojimui, yra teisinis precedentas, rodantis, kad darbdaviai gali meluoti apie politiką ir stebėti asmeninę veiklą, nepaisant priešingų pretenzijų ar politikos.
Įmonės etikos politika dar labiau apsunkina darbo vietos privatumo klausimus. Kai kurios įmonės reikalauja, kad darbuotojai pasirašytų sutartis, kuriose būtų numatyta etika tiek darbo vietoje, tiek už jos ribų. Suėmimai, pramoginis narkotikų vartojimas ar net legali veikla, pvz., girtavimas, gali būti naudojamas kaip pagrindas atleisti ar nubausti darbuotoją, net jei veikla buvo vykdoma ne darbo vietoje ir neturėjo jokios įtakos ar neigiamai paveikti darbo rezultatus.
Darbo vietos privatumas yra gyvybiškai svarbi problema visame šiuolaikiniame pasaulyje. Nors darbdaviai tikrai turi teisę išlaikyti biuro efektyvumą ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui įmonės laiku, darbuotojai ir toliau turi juridines arba konstitucines teises į privatumą net ir būdami darbo vietoje. Darbdavio ir darbuotojo teisių pusiausvyros atradimas yra pagrindinė diskusijų sritis visame teisiniame pasaulyje. Kol teisės nėra konkrečiai išvardintos teisės sistemose, galbūt išmintingiausia, kai tik įmanoma, neleisti asmeniniams reikalams patekti į biurą.