E. atradimo taisyklės įvairiose šalyse labai skiriasi, tačiau apskritai dažniausiai taikomos taisyklės, susijusios su tuo, kaip elektroniniu būdu saugoma informacija turi būti perduota priešingai šaliai ir kokiomis sąlygomis toks perdavimas turi įvykti. Jungtinėse Amerikos Valstijose e-discovery taisyklės paprastai yra liberalios. Įstatymas reikalauja atskleisti viską, kas laikoma „svarbu“, nebent tai būtų apsaugota tam tikra privilegija. Europos Sąjungoje reikalai yra daug griežtesni, kur direktyvos draudžia dalytis bet kokia asmenį identifikuojančia informacija iš vieno subjekto kitam, nesant sutikimo ar kokios nors apibrėžtos teisinės prievolės.
Dažniausios elektroninio atradimo taisyklės yra susijusios su elektroninio atradimo specifika. Atradimas yra teisinė procedūra, kuri vyksta prieš teismą ir iš esmės yra galimybė abiem ieškinio šalims pažvelgti į kitos šalies dokumentus, siekiant ieškoti įrodymų ir sukurti bylą. Interneto amžiuje didžioji dalis medžiagos, kuri patenka į atradimų skėtį, yra saugoma elektroniniu būdu. Vyriausybės priėmė elektroninių atradimų taisykles, kad supaprastintų procesą.
Jungtinėse Amerikos Valstijose e-discovery taisyklės yra kodifikuotos Federalinėse civilinio proceso taisyklėse. Be kita ko, taisyklės nustato atitinkamą bet kokios el. atradimo paieškos apimtį, įskaitant tai, kokia informacija turi būti teikiama ir kaip šalys turėtų prašyti ją rasti. Taip pat įtrauktos taisyklės, kaip elektroninė informacija turi būti saugoma ir privaloma.
Jungtinių Valstijų įstatymai taip pat nustato fiksuotus terminus, nurodančius, kada turi būti atiduota el. atradimų medžiaga ir kada šalys turi susitikti, kad susitartų dėl atradimo sąlygų. Medžiagos formatas taip pat svarbus. Visa atradimo metu pateikta informacija turi būti skaitoma ir saugoma originalia forma be praleidimų ar papildymų. Taisyklėse nustatomos privilegijos arba išimtys, kokių dokumentų reikia atiduoti, ir numatytos nuobaudos bei sankcijos už jų nesilaikymą.
Europos Sąjungos šalys laikosi griežtesnio požiūrio. ES privatumo direktyva (95/46/EB), kurią priėmė kiekviena šalis narė, nustato plačius ES privatumo reikalavimus. Šios taisyklės nėra tiesioginės e. atradimo taisyklės, kaip ir JAV taisyklės, tačiau jos vis dėlto yra susijusios su e. atradimu, nes nustato apribojimus, kaip galima dalytis asmens duomenimis. Trumpai tariant, jie neleidžia atskleisti bet kokios asmenį identifikuojančios informacijos, nesvarbu, ar tai būtų ieškiniai, ar kitaip.
Išimtys yra tada, kai nurodytas asmuo sutinka arba kai informacija yra būtina teisiniam įsipareigojimui įvykdyti. El. atradimas tam tikromis aplinkybėmis gali būti laikomas teisiniu įsipareigojimu, bet ne visada ir paprastai ne tada, kai jis yra užsienyje. Tikėtina, kad daugelyje bet kurios įmonės elektroninių dokumentų tam tikra forma bus asmenį identifikuojančios informacijos. Tai, kas tiksliai laikoma asmenį identifikuojančia informacija, skiriasi įvairiose šalyse, tačiau kai kur tai paprasta – vardas ir pavardė arba telefono numeris. Privatumo direktyvoje nustatytos taisyklės, kaip informacija turi būti pašalinta arba redaguojama.
Europos taisyklės taip pat paprastai draudžia eksportuoti bet kokius elektroninius duomenis į šalis, kuriose yra mažiau ribojančios privatumo sistemos. JAV yra tokia šalis. ES taisyklės leidžia ribotai keistis duomenimis su JAV vykstant bylinėjimuisi, tačiau tik tuo atveju, jei laikomasi tam tikrų reikalavimų ir savisertifikavimo standartų.