Pažinimas yra bendra sąvoka, susijusi su tuo, kaip žmonės ar kitos jaučiančios būtybės mąsto, susikaupia, atsimena, planuoja, suvokia ir supranta. Taigi pažinimo problemos yra bet kokios problemos, kai kuris nors iš šių veiksmų yra sutrikęs. Atsižvelgiant į didžiulę dalykų, susijusių su pažinimu, apimtį, galima suprasti, kodėl išvardinti dažniausiai pasitaikančias pažinimo problemas yra nepaprastai sunku. Tiek daug dalykų gali trumpam ar visam laikui pakenkti pažinimui, kad gali būti sunku tiksliai nuspręsti, kuris iš šių dalykų yra labiausiai paplitęs. Bent jau naudinga aptarti kai kurias dažniau pasitaikančias pažinimo problemas.
Kadangi dalis pažinimo yra „koncentracija“, nenuostabu, kad tokios sąlygos kaip dėmesio deficito hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD/ADD) gali būti viena iš labiausiai paplitusių pažinimo problemų. Beveik 5% suaugusiųjų amerikiečių kenčia nuo šios būklės ir maždaug tiek pat gali turėti įtakos mokykliniams vaikams. Klasėje tai yra maždaug vienas ar du vaikai vienoje klasėje, kurie gali turėti ADHD. Šis sutrikimas iliustruoja svarbų pažinimo aspektą; tai aiškiai nesusiję su intelektu, nes daugelis šių vaikų yra labai protingi. Tačiau ADD / ADHD gali turėti didžiulį poveikį našumui ir lengvai įtikinti vaikus ar suaugusiuosius, kad jie nėra protingi, nes jie turi stengtis konkuruoti su kitų darbu, o neturėdami svarbių pažinimo įgūdžių.
Kita dažnai aptariama pažinimo problema yra Alzheimerio ligos daroma žala. Liga palaipsniui arba greitai pablogina atmintį, paveikia ir kitas pažinimo sritis. Įpusėjus 60 metų žmonėms tikimybė susirgti šia liga yra apie 10 %, o su amžiumi šis procentas didėja, todėl iki 85 metų tikimybė susirgti Alzheimerio liga yra apie 50 %. Ne tik ši liga gali paveikti atmintį; žmonių gali prarasti atmintį dėl insulto, dėl vartojamų vaistų ir dėl tokių būklių kaip chemoterapija smegenyse, kuri paveikia vėžiu sergančius žmones.
Iš tikrųjų įvairios ligos, būklės ar vaistai gali sukelti pažinimo problemų. Pavyzdžiui, moterys, išgyvenančios menopauzę, dažnai praneša apie susilpnėjusį pažinimą. Žmonės, sergantys psichikos ligomis, net ir gydomi vaistais, gali turėti sunkumų vienoje ar daugiau pažinimo sričių, o lėtinis stresas turi įtakos gebėjimui atlikti tokius dalykus kaip efektyviai planuoti ar prisiminti. Tie, kurie kenčia nuo insulto, gali turėti didelės įtakos kalbos/kalbos apdorojimui, atminčiai, koncentracijai ir kitose srityse. Nemiga ir kiti miego sutrikimai vaidina svarbų vaidmenį kuriant pažinimo problemas, tokias kaip koncentracijos stoka, sumažėjusi atmintis ir nesugebėjimas efektyviai planuoti.
Tai, ką šie pavyzdžiai sako apie pažinimo problemas, yra tai, kad daugelis žmonių gali su jomis susidurti trumpą ar ilgalaikį laikotarpį. Pažinimas visu pajėgumu yra trapus dalykas, kurį lengvai gali sumažinti įvairūs veiksniai. Neabejotinai reikia atlikti daugiau šios srities tyrimų, kad suprastume, kaip žmonės gali geriau gyventi su pažinimo trūkumais arba rasti metodus funkcijai atkurti.