Yra daugybė apetito praradimo priežasčių, įskaitant lėtines ir ūmias ligas, valgymo sutrikimus, reakcijas į vaistus ir psichines ligas. Tarp dažniausiai pasitaikančių yra reakcijos į vaistus ir ūminės infekcinės ligos. Pacientai, patiriantys apetito praradimą, gali naudoti daugybę metodų, kad įsitikintų, jog jie gauna tinkamą mitybą, kol įvertinama ir pašalinama pagrindinė priežastis. Pacientams, kurie blogai maitinasi, svarbu kreiptis į gydytoją, nes apetito praradimas gali būti labai rimtas simptomas.
Ūminės ar lėtinės skausmo sąlygos, taip pat virškinimo trakto sutrikimai, pvz., opos ir Krono liga, gali būti apetito praradimo priežastys. Žmonės, turintys dantų problemų, tokių kaip dantenų ligos ir ertmės, taip pat gali patirti sumažėjusį apetitą. Infekcinės ligos, sukeliančios pykinimą ir vėmimą, paprastai sumažina apetitą, o išsekimo ligos, tokios kaip AIDS ir vėžys, taip pat gali sukelti apetito praradimą. Šios ligos taip pat sukelia tokius simptomus kaip nuovargis ir anemija.
Dėl daugelio vaistų pacientai praranda apetitą. Kai kurie vaistai sukelia pykinimą ir vėmimą, todėl pacientams sunku valgyti, o kiti sutrikdo medžiagų apykaitą ar endokrininę sistemą, todėl žmonės jaučiasi mažiau alkani. Vaistai, kurie, kaip žinoma, sukelia šią problemą, paprastai turi įspėjamąsias etiketes, įspėjančias pacientus apie šį šalutinį poveikį, o pacientai gali imtis priemonių šiai problemai spręsti, pavyzdžiui, gerti maistinius kokteilius ir valgyti maistinius batonėlius, kad užtikrintų tinkamą mitybą.
Kai kurie rekreaciniai narkotikai taip pat yra apetito praradimo priežastis, o netinkama mityba gali būti problema tarp žmonių, pavyzdžiui, alkoholikų, kurie gali pradėti valgyti mažiau, nes didėja rekreacinių medžiagų vartojimas. Psichikos ligos ir kai kurios neurologinės būklės kai kuriais atvejais sukelia apetito praradimą; pacientai, sergantys tokiomis ligomis kaip depresija ir demencija, dažniausiai pradeda mažiau valgyti. Apetito pokytis gali būti laipsniškas, o pacientai gali nežinoti, kaip laikui bėgant pasikeitė jų mitybos įpročiai.
Žmonės, kurių apetitas yra sumažėjęs, paprastai numeta svorio, nes valgo mažiau. Greitas svorio mažėjimas, susijęs su kai kuriomis sveikatos būklėmis, gali būti labai pavojingas ir gali sukelti įtampą organams bei imuninei sistemai. Žmonės, kurie jau serga, turi būti atsargūs dėl svorio metimo, nes tai gali apsunkinti pasveikimą ir sukelti komplikacijų riziką. Tokie žingsniai, kaip valgymas mažais patiekalais, stipraus kvapo maisto vengimas ir maistingų užkandžių laikymas šalia gali padėti žmonėms patenkinti savo mitybos poreikius, kai jie nenori valgyti.