Deginantis viduriavimas paprastai gali būti siejamas su viena iš dviejų priežasčių. Daugeliu atvejų deginimas kyla dėl fermentų ir rūgščių, kurios skaido maistą skrandyje ir plonojoje žarnoje. Karštas, aštrus maistas taip pat gali sukelti deginantį viduriavimą.
Normalaus virškinimo metu maistas skaidomas skrandyje veikiant rūgštims ir fermentams. Šis skilimas tęsiasi, kai maistas patenka į plonąją žarną, kur absorbuojamos maistinės medžiagos ir skysčiai. Iki to laiko, kai maistas praeina per storąją žarną, fermentai ir rūgštys yra neutralizuojami, o iš maisto pasisavinamos visos naudingos medžiagos, lieka tik tankus atliekų gumuliukas, kuris iš organizmo pasišalina kaip tuštinimasis. Priklausomai nuo suvalgyto maisto, virškinimas gali užtrukti nuo 12 iki 24 valandų.
Viduriavimas pagreitina šį procesą, o maistas veržiasi per virškinamąjį traktą. Žarnos neturi pakankamai laiko pasisavinti maistines medžiagas ar vandenį prieš pasišalindamos iš organizmo, paprastai labai skubiai. Rezultatas – vandeningas arba sriubingas tuštinimasis.
Fermentai ir rūgštis į maistą patenka skrandyje, kur jie pradeda skaidyti maistą į naudingą formą, tačiau nespėja atlikti užduoties. Šios medžiagos vis dar yra aktyvios, kai tuštinimasis praeina, ir gali sudirginti tiesiąją žarną. Deginantį viduriavimą dažniausiai sukelia šie virškinimo fermentai ir skrandžio rūgštis.
Kai kuriais atvejais aštrus maistas gali sukelti deginantį viduriavimą. Kapsaicinas, aktyvi cheminė medžiaga, randama daugumoje aštrių maisto produktų, veikia susiejant skausmą ir karščio pojūčius burnoje. Jis taip pat gali sudirginti virškinamąjį traktą ir sukelti viduriavimą. Kapsaicinas, patekęs per kūną, nespėja suirti ir išlieka nepakitęs. Kai tuštinamasi, jis sukelia tą patį karščio ir skausmo pojūtį, kuris suvokiamas kaip deginantis viduriavimas.
Deginančio viduriavimo priepuolis gali turėti bet kurią iš daugelio priežasčių. Bakterinė infekcija, kurią sukelia apsinuodijimas maistu, yra turbūt labiausiai paplitusi, tačiau virusinė infekcija, reakcija į maistą ar vaistus ir kai kurie žarnyno sutrikimai, tokie kaip dirgliosios žarnos sindromas, taip pat gali būti atsakingi. Daugeliu atvejų viduriavimas nėra serozinė būklė, todėl jį galima lengvai gydyti namuose.
Galima įsigyti nereceptinių vaistų, kurie gali sustabdyti šiuos simptomus, tačiau daugeliu atvejų pacientams geriau leisti viduriavimui pasibaigti. Dažnai viduriavimas yra organizmo bandymas atsikratyti kai kurių dirgiklių, o jo pašalinimo išvengimas tik pailgins būklę. Medikamentai turėtų būti paskutinė išeitis, nebent nurodė gydytojas.
Vietoj to, pacientai raginami rehidratuotis gėrimais be kofeino, kad pakeistų prarastus skysčius. Simptomams palengvinti rekomenduojamas maistas, pavyzdžiui, skrebučiai, jogurtas, ryžiai ir bananai. Tais atvejais, kai simptomai išlieka arba lydi kiti simptomai, tokie kaip karščiavimas, kruvinos ar juodos išmatos ar kitos nerimą keliančios būklės, rekomenduojama pasitarti su gydytoju.