Tam tikras gleivių kiekis išmatose laikomas normaliu, nes gleivių natūraliai atsiranda organizme, kad žarnynas būtų suteptas ir žarnynas lengviau judėtų. Kartais žmogus, kenčiantis nuo vidurių užkietėjimo ar hemorojaus, gali pastebėti daugiau gleivių nei įprastai. Tačiau kartu su krauju, viduriavimu ar kitais simptomais jį gali sukelti rimtos virškinimo sistemos ligos, tokios kaip opinis kolitas, Krono liga arba infekcija, pvz., dizenterija. Gleivių atsiradimą išmatose taip pat gali sukelti dirgliosios žarnos sindromas (IBS) arba užsikrėtusi skrandžio opa.
Kartais žmonės išmatose aptinka gleivių dėl vidurių užkietėjimo ar hemorojaus. Taip yra todėl, kad abi šias sąlygas dažnai lydi įtampa ištuštinant. Įtempimas dažnai sukelia žarnyno gleivinės, įskaitant gleives, išstūmimą. Kartais taip pat gali būti pastebėtas nedidelis kraujo kiekis, kuris dažniausiai atsiranda dėl išangės audinio pažeidimo, kurį sukelia sukietėjusios išmatos, einančios per tiesiąją žarną.
Anorektalinis abscesas sukels daugybę simptomų, tokių kaip karščiavimas, paraudimas, diskomfortas ir skausmas išangės srityje. Asmuo taip pat gali pastebėti pūlingą skystį žarnyne arba valydamasis po tuštinimosi. Tai skiriasi nuo gleivių išmatose, nes tai iš tikrųjų yra pūliniai ir kiti skysčiai, kurie dėl infekcijos susikaupė abscese.
Dizenterija yra bakterinė infekcija, kurią dažnai lydi gleivės išmatose. Kartais žmogus taip pat patirs kraujo išmatą, stiprų pilvo skausmą ir netyčinį svorio kritimą. Tai yra sunkūs infekcijos simptomai, kurie gali būti mirtini, jei nebus greitai ir veiksmingai gydomi.
Virškinimo sutrikimai, tokie kaip Krono liga ir kolitas, taip pat gali sukelti kruviną viduriavimą ir gleives išmatose. Priklausomai nuo būklės, bus ir kitų simptomų, tokių kaip pilvo pūtimas, pilvo skausmas ir mėšlungis bei dujų susidarymas. Viena iš dažniausiai pasitaikančių šių simptomų priežasčių yra dirgliosios žarnos sindromas, kuriuo dažniausiai serga moterys, vidutinio amžiaus suaugusieji ir žmonės, kurių šeimoje yra buvę DŽS.
Ekspertai pataria, kad neįprastų gleivių išmatose požymių gydymas visada prasidėtų nuo kruopštaus medicininio patikrinimo, siekiant nustatyti pagrindinę priežastį. Nors kai kurių žarnyno vėžio atvejų ląstelėse susidaro daugiau gleivių nei vidutiniškai, gleivių radimas išmatose automatiškai nereiškia, kad žmogus serga tam tikros rūšies vėžiu, įskaitant tiesiosios žarnos vėžį. Išmatose aptiktų gleivių gydymo eigą lemia tik šios būklės priežastis.