Imuniteto stokos ligomis susergama tada, kai žmogaus imuninė sistema yra sugedusi arba susilpnėjusi. Dėl to organizmas nesugeba tinkamai kovoti su ligomis ir infekcijomis. Yra įvairių imunodeficito sutrikimų tipų, kurie skirstomi į du pagrindinius tipus. Šios imunodeficito ligos rūšys apima įgimtus imunodeficito sutrikimus, kurie laikomi pirminiais, ir įgytus imunodeficito sutrikimus, kurie yra antriniai. Dažniausios imunodeficito ligos yra bendras kintamasis imunodeficitas (CVID), sunkus kombinuotas imunodeficitas (SCID), įgytas imunodeficito sindromas (AIDS), sunkus ūminis kvėpavimo sindromas (SARS) ir DiGeorge sindromas.
Nors įgyti imunodeficito sutrikimai yra dažniau nei įgimti, įgimti sutrikimai organizme yra gimimo metu. Taigi jie yra genetinių defektų pasekmė ir laikomi įgimtais. Šios imunodeficito ligos gali apimti SCID ir CVID, pvz., pneumonijos, vilkligės ir gripo formas.
Įgytos imunodeficito ligos dažniausiai atsiranda dėl imunosupresantų, kurie vartojami rimtiems sutrikimams gydyti ir imuninei sistemai slopinti. Chemoterapija ir spinduliuotė taip pat gali sukelti imunodeficito sutrikimus. Įgyti imunodeficito sutrikimai dažniausiai atsiranda dėl kitų ligų arba dėl kitų sutrikimų komplikacijų.
Imunodeficito ligos, sukeliančios įgytus imunodeficito sutrikimus, yra žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV), sukeliantis AIDS. Kiti sutrikimai yra netinkama mityba, vėžio rūšys, tymai, vėjaraupiai, lėtinis hepatitas ir bakterinės bei grybelinės infekcijos. SARS yra kita įgyto imunodeficito sutrikimo forma, kuri Kinijoje ir Kanadoje atsirado 2003 m.
Pirminis imunodeficito ligų tipas yra įgimti imunodeficito sutrikimai, atsirandantys, kai yra b-ląstelių, dar vadinamų b-limfocitais, kurie gaminasi kaulų čiulpuose, defektai, t-ląstelės arba t-limfocitai. subręsta užkrūčio liaukoje. Įgimti sutrikimai taip pat gali atsirasti, kai defektai randami tiek b, tiek t ląstelėse. Yra keletas pirminių imunodeficitų tipų, o dažnas yra Brutono agamaglobulinemija, taip pat žinoma kaip X-Linked agamaglobulinemija (XLA).
Humoralinio arba specifinio imuniteto sutrikimo tipas, XLA, atsiranda, kai yra b-ląstelių defektas arba jų nebuvimas, kai imuninė sistema negali gaminti antikūnų. Žmonės, kenčiantys nuo šio sutrikimo, tampa odos, gerklės, ausų ir plaučių infekcijų aukomis. Jis randamas tik vyrams, jį sukelia X chromosomos defektas.
Hiperigm sindromas yra dar vienas humoralinis imunodeficitas, atsirandantis dėl b-ląstelių defektų ir dezoksiribonukleino rūgšties (DNR) atstatymo. Jis randamas esant kitiems antikūnų trūkumo sindromams, pvz., CVID. Kitas b-ląstelių trūkumo tipas – sumažėja imunoglobino gamyba sergant CVID, sutrinka antikūnų atsakas. Šis sutrikimas išsivysto 10–20 metų amžiaus, o žmonės, sergantys CVID, kenčia nuo kelių infekcijų ir gali patirti reumatoidinį artritą bei anemiją. Galų gale jie taip pat gali susirgti vėžiu.
Dažnai mirtinas t-limfocitų trūkumas atsiranda, kai t-ląstelėms nepavyksta subręsti, todėl imuninė sistema yra ypač jautri virusų, bakterijų ir grybelių infekcijai. T-ląstelių trūkumas, DiGeorge sindromas išsivysto vaisiui, kai pašalinama tam tikra chromosoma. Vaikai dažnai gimsta be užkrūčio liaukos arba yra nepakankamai išsivysčiusios ir dažnai turi fizinių sutrikimų, tokių kaip plačiai išsidėsčiusios akys ir žemas žandikaulis ar ausys.
Dar vienas įgimtas imunodeficitas yra tada, kai pažeidžiamos ir b ląstelės, ir t ląstelės. Sunkų kombinuotą imunodeficitą (SCID) sukelia sugedę b ir t limfocitai ir sutrinka ląstelinis imuninis atsakas. Vaikai, sergantys SCID, aptikti pirmaisiais metais, kenčia nuo grybelinių infekcijų, tokių kaip pienligė, ir be kaulų čiulpų persodinimo jie mirs pirmaisiais gyvenimo metais.