Daugeliu atvejų karščiavimą ir nuovargį sukelia tam tikra infekcija. Atskiros sąlygos, kurias sukelia bakterinės ar virusinės infekcijos, yra gripas, pneumonija, hepatitas ir daugelis lytiniu keliu plintančių ligų. Tai tik keli šimtų galimų priežasčių pavyzdžiai. Kartais mažiems kūdikiams karščiavimą ir nuovargį gali sukelti dantų dygimas.
Paprastai, jei organizme yra karščiavimas, kažkur yra infekcija. Infekcija, kuri taip pat sukelia nuovargį ir kitus simptomus, paprastai yra sisteminė, o ne lokalizuota vienoje vietoje. Dažniausios infekcijų rūšys yra peršalimas ir gripas, kuriais kiekvienais metais visame pasaulyje paveikia milijonus žmonių.
Daugelis infekcijų sukelia karščiavimą ir nuovargį, nes organizmo imuninė sistema stengiasi kovoti su infekcija. Temperatūra pradeda kilti bandant sunaikinti bakterijas ir virusus, taip sukeldama karščiavimą. Pacientai dažnai jaučiasi pavargę ir pavargę dėl šios papildomos kūno energijos, kuri gali paskatinti pailsėti ir taupyti energiją. Jei taip pat yra vėmimas ir viduriavimas, dehidratacija taip pat gali sukelti nuovargį ir sumažinti elektrolitų kiekį.
Vienintelis būdas atsikratyti nuovargio ir karščiavimo, kurį sukelia virusinė infekcija, labiausiai paplitusi rūšis, yra suteikti organizmo imuninei sistemai laiko kovoti su virusu. Nėra vaistų, galinčių naikinti virusus. Bakterinės infekcijos gali reaguoti į antibiotikus, nors jie dažniausiai skirti sunkesniems atvejams.
Kai kuriais atvejais į karščiavimą ir nuovargį reikia žiūrėti rimtai ir apie tai pranešti gydytojui. Taip yra, kai karščiuoja labai aukštai arba nereaguoja į vaistus nuo karščiavimo, pvz., acetaminofeną, arba kai nuovargis yra labai stiprus arba ilgalaikis. Kai kurios infekcijos gali tapti rimtomis ir pacientams gali prireikti padėti išlaikyti hidrataciją, palengvinti simptomus ir palaikyti tinkamą elektrolitų kiekį, kol organizmas pats pasveiks.
Karščiavimas gali būti rimtas mažiems vaikams, nes jų kūnas negali taip efektyviai reguliuoti temperatūros kaip vyresnių vaikų ir suaugusiųjų. Karščiavimui sumažinti dažnai reikalingi vaistai nuo karščiavimo. Taip pat reikėtų imtis papildomų veiksmų, pvz., šaltų skudurų ar vonios ir gerti daug skysčių, ypač mažiems kūdikiams. Jei karščiavimas nemažėja arba pakyla, o ne žemėja, reikia pranešti vaiko gydytojui. Tai ypač aktualu, jei yra vėmimas ar viduriavimas arba vaikas turi dehidratacijos požymių.