Makšties bėrimai dažnai atsiranda dėl alerginių reakcijų, lytiniu keliu plintančių ligų ir bakterijų disbalanso. Nors jie dažnai yra nepatogūs, jie retai pavojingi. Makšties bėrimus paprastai lengva gydyti, kai tai daroma nedelsiant. Dažniausios bėrimų priežastys yra kontaktinis dermatitas, bakterinė vaginozė, kandidozė ir trichomonozė.
Kontaktinis dermatitas atsiranda, kai makšties srities minkštimas liečiasi su dirginančia medžiaga. Kvepalai, muilas ir alergiją sukeliančios medžiagos, tokios kaip lateksas, dažnai sukelia kontaktinius bėrimus. Šio tipo bėrimai išnyksta pašalinus dirgiklį. Dėl kontaktinio dermatito retai prireikia medicininės priežiūros, tačiau gydytojas paprastai ištirs bėrimą, kad pašalintų rimtesnes sąlygas.
Bakterinė vaginozė yra makšties liga, kurią gali sukelti įvairios bakterijų rūšys. Jai būdingas niežtintis bėrimas, kurį dažniausiai lydi nemalonūs išskyros. Bakterinė vaginozė nėra lytiniu keliu plintanti liga ir nėra užkrečiama. Tai atsiranda dėl bakterijų disbalanso. Gydytojui atlikus testą diagnozei patvirtinti, būklei kontroliuoti paskiriamas antibiotikas.
Kandidozė yra dažna grybelinė infekcija, kuri gali atsirasti, kai sutrinka makšties mielių populiacija. Klasikinės šio tipo bėrimų savybės yra deginimas, niežėjimas ir paraudimas. Jei mielės greitai dauginasi, tai gali sukelti visapusišką mielių infekciją, kuriai būdingas į varškę panašus išskyras. Kandidozė yra bėrimas, panašus į kitas ligas, todėl svarbu, kad gydytojas ištirtų bėrimą ir patvirtintų diagnozę. Kandidozės infekcija dažniausiai gydoma priešgrybeliniais vaistais.
Trichomonozė yra lytiniu keliu plintanti infekcija, kurią sukelia parazitas. Dažni simptomai yra bėrimas makšties srityje ir aplink ją bei vulva. Tai taip pat gali sukelti žalias išskyras ir stiprų kvapą, taip pat niežulį ant vidinių šlaunų. Gydytojas atliks dubens tyrimą, kad surastų būdingas raudonas dėmes išilgai makšties sienelės. Infekcijai gydyti dažniausiai naudojamas antibiotikų gydymo ciklas.
Yra įvairių sąlygų, kurios gali sukelti makšties bėrimą, todėl svarbu, kad gydytojas ištirtų būklę. Gydytojas paprastai paima kultūros mėginį iš makšties ir jį ištirs, siekdamas nustatyti bėrimą sukeliantį organizmą ar medžiagą. Dažniausios makšties bėrimų priežastys nekelia pavojaus gyvybei, o tinkamai gydant prognozė yra gera. Išskyrus kontaktinį dermatitą, dauguma makšties bėrimų savaime nepranyks ir prireiks gydymo antibiotikais ar priešgrybeliniais vaistais.