Palyginti su kitomis transporto rūšimis, traukiniai yra gana saugūs, o mirtys traukiniuose nėra dažni. Tačiau jų pasitaiko ir dažniausia tokių traukinių žūčių priežastis yra netinkamai suprojektuotos traukinių / greitkelių pervažos. Ribotas matomumas automobilio mašinistui, ribotas matomumas traukinio operatoriui, netinkamos įspėjimo sistemos ir žmogiškosios klaidos yra dažnos nelaimingų atsitikimų tokiose vietose prie traukinio bėgių priežastys. Kitos mirties dėl traukinio avarijų priežastys yra sugedusi įranga, operatoriaus klaida, operatoriaus nuovargis arba vairuotojo nepasidavimas traukinio pervažose.
Traukinių ir (arba) greitkelių pervažos yra visame pasaulyje ir kelia pavojų traukinių operatoriams ir automobilių vairuotojams, jei šios sankryžos nėra tinkamai suprojektuotos ar prižiūrimos. Šiose sankryžose dažnai miršta traukiniai, nes šiose vietose vairuotojai gali neturėti tinkamo matomumo. Jei mašinistas nemato artėjančio traukinio, jis gali bandyti kirsti sankryžą traukiniui artėjant. Daugumoje sankryžų kelius kerta vartai, kad vairuotojai negalėtų kirsti, tačiau sugedusi įranga gali turėti įtakos traukinių mirtims šiose perėjose. Kai kurie vairuotojai gali padaryti operatoriaus klaidą, bandydami „pramušti“ perėjos apsaugą, greitai važiuodami per bėgius, kol vartai nenukrenta. Tai pavojinga ir gali sukelti susidūrimą su artėjančiu traukiniu.
Sustabdyti traukinį padidinus greitį yra labai sunku, todėl traukinių operatoriai turi būti apmokyti, kaip saugiai valdyti visas stabdžių sistemas iškilus problemai. Viena dažna traukinio žūčių priežastis yra operatoriaus klaida, kai traukinio operatorius tinkamai nesustabdo ar sulėtina traukinio arba neįspėja artėjančių transporto priemonių, kad traukinys tuoj pravažiuos. Kiekvienoje sankryžoje reikalaujama specifinių garso signalo sprogimų modelių, o šių garsinių signalų neįvykdymas gali sukelti mirtinus nelaimingus atsitikimus. Nelėtinant traukinio prieš vingius ar posūkius taip pat gali nuvažiuoti nuo bėgių, o tai įvyksta, kai vienas ar keli traukinio automobiliai ar varikliai nuvažiuoja nuo bėgių.
Kitas įgūdis, kurį traukinio operatoriai mokomi ugdyti, yra greičio apribojimų laikymasis ir traukinio valdymo supratimas. Traukinio greitis gali skirtis priklausomai nuo reljefo ir operatoriaus valdomo variklio, o bėgiu per greitai važiuojantis traukinys gali nuvažiuoti nuo bėgių. Stabdymo atstumai taip pat labai pailgėja didėjant traukinio greičiui, o tai reiškia, kad operatorius turės mažiau galimybių sulėtinti ar sustabdyti traukinį, jei atsirastų avarinė situacija.