Dažniausios naujagimių skausmo priežastys yra apipjaustymas, trauma gimdymo metu, infekcija ir jai gydyti būtinos procedūros bei skausmas po kūdikių operacijų. Jei kūdikiui reikia kvėpuoti ar maitinti vamzdeliais dėl sveikatos būklės gimimo metu, tai gali sukelti naujagimių skausmą, kurį galima pašalinti. Injekcijos, intraveninės linijos ar bet kokios kitos odą pažeidžiančios procedūros dažniausiai sukelia skausmą naujagimiui. Kai kurie kūdikiai patiria skausmingus pilvo dieglius, kurie paprastai palengvėja po trijų mėnesių.
Kūdikiai, gimę neišnešioti arba turintys rimtą sveikatos būklę gimimo metu, dažniausiai gydomi naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje. Kai kurios šiuose specializuotuose skyriuose naudojamos procedūros sukelia naujagimių skausmą, kurį galima įvertinti ir gydyti. Ūmus skausmas gali kilti dėl daugiau nei tuzino procedūrų per dieną, skirtų reguliuoti kūdikio kvėpavimą ir širdies ritmą. Jei kūdikiui buvo atlikta operacija dėl apsigimimo, tikėtinas skausmas po operacijos.
Infekcija arba sepsis gali užkrėsti naujagimį prieš gimimą arba per 28 dienas po gimimo. Akušeriai nėščiosioms dažniausiai tikrina, ar nėra infekcijos požymių per visą nėštumą. Vaisiaus širdies plakimo ar kvėpavimo sutrikimai gali rodyti virusinę ar bakterinę infekciją. Sunkiais atvejais kūdikis gali gimti per daug sergantis, kad galėtų slaugyti ar kvėpuoti savarankiškai, todėl gali prireikti maitinimo vamzdelio ir ventiliacijos įrenginio.
Naujagimių skausmą gali būti sunku įvertinti, nes kūdikis negali bendrauti su globėjais. Gydytojai ir slaugytojai paprastai naudoja vertinimo priemones, kad nustatytų, ar kūdikiui skauda, ar jis tiesiog susijaudinęs. Šie stebėjimai matuoja fizinius požymius, kurie gali rodyti naujagimių skausmą, kartu su bendru supratimu, kad procedūra, sukelianti skausmą suaugusiems, gali sukelti skausmą kūdikiams.
Širdies susitraukimų dažnio ir kraujospūdžio pokyčiai paprastai rodo skausmą. Jei kūdikis prakaituoja, negali užmigti ir nuolat verkia, paprastai atliekamas skausmo įvertinimas. Kūdikis, kenčiantis nuo diskomforto, taip pat gali sugniaužti rankas, o jo rankos ir kojos gali sulenkti. Kūdikio veidas taip pat gali parausti ir įtempti raumenys.
Kūdikių skausmo gydymas apima vietinius anestetikus, naudojamus prieš atliekant skausmingą procedūrą, pavyzdžiui, apipjaustymą. Jei skausmas atrodo nedidelis, kūdikio diskomfortui palengvinti galima skirti acetaminofeno. Nuo lėtinio skausmo, ypač po operacijos, naujagimių intensyviosios terapijos skyriuose dažniausiai naudojamas morfinas ir kiti vaistai. Slaugytojai taip pat stengiasi sumažinti skausmingas procedūras arba jų išvengti, nebent jos yra absoliučiai būtinos.
Nemedikamentiniai metodai taip pat gali palengvinti skausmą. Kai kurie kūdikiai teigiamai reaguoja į ramų kambarį su silpnu apšvietimu po skausmingos procedūros. Kiti paguodą gauna vystydamiesi ar supdami. Intensyviosios terapijos slaugytojos dažniausiai naudoja čiulptukus arba nukreipia kūdikio nykštį į jo burną, kad paguostų vaiką, kuriam pasireiškia skausmo simptomai.
Slaugytojai dažniausiai bando išsklaidyti mitus apie naujagimių skausmą. Kai kurie žmonės mano, kad nėra būdo nustatyti, ar kūdikis kenčia skausmą, nes kūdikiai negali bendrauti. Stebėjimo ir fizinės priemonės, įvertinančios naujagimių skausmą, gali paneigti šią teoriją.