Kokios yra dažniausios pleiskanojančio bėrimo priežastys?

Odos bėrimą gali sukelti įvairūs uždegiminiai kontaktai. Ši būklė, vadinama dermatitu, dažnai sukelia pleiskanojantį bėrimą, kuris niežti arba degina. Problemą dažnai sukelia alerginės reakcijos į įvairius plataus vartojimo produktus, vabzdžių įgėlimai ar kaustiniai augalai. Dermatitas taip pat gali atsirasti dėl daugybės sveikatos būklių, pradedant egzema, psoriaze ir juostine pūsleline, baigiant vilklige, artritu ir net vėjaraupiais.

Dvynių bėrimas gali atsirasti ant bet kurio odos paviršiaus, kai nėra gaminami epidermio natūraliai gaminami aliejai. Šaltas oras yra natūrali šios problemos priežastis, tačiau tik nedidelė. Dėl to ant galvos gali atsirasti per daug pleiskanų. Ši būklė oficialiai vadinama dermatitu, tačiau konkretesnė atmaina vadinama seborėjiniu dermatitu. Dėl pastarojo atsiranda tam tikrų sričių, tokių kaip už ausų, virš akių, aplink burną ir nosį bei galvos odoje.

Šį pleiskanojantį bėrimą gali sukelti įvairios sąlygos – nuo ​​alergijos iki latekso ar gumos, alkoholio turinčių losjonų ar šampūnų, tam tikrų kosmetikos gaminių ir drabužių dažų. Tokie augalai kaip nuodingasis ąžuolas ar gebenė yra pagrindinės dermatito priežastys. Ši būklė gali dar labiau paryškėti dėl amžiaus, emocinės įtampos, riebios odos ir netinkamos higienos.

Dermatitas yra tik pirmasis įtariamasis. Egzema arba atopinis dermatitas paprastai pasireiškia raudonu žvyneliniu bėrimu, kuris dažnai niežti. Psoriazė yra dar viena dažna odos liga, dėl kurios atsiranda sąnarių, galvos odos ir nagų bėrimas. Vaistai gali sukelti alergines reakcijas, kurios gali sukelti bėrimą, taip pat įvairių vabzdžių įkandimus ar įgėlimus.

Kai kurie gydytojai gali įtarti virusinę ligą, dėl kurios atsiranda pleiskanojantis bėrimas, ypač jei yra kitų simptomų. Impetigo yra virusinė viršutinių odos sluoksnių būklė, sukelianti skausmingas raudonas opos. Juostinė pūslelinė, vėjaraupiai, tymai, raudonukė, rankų/snukio/burnos liga, rozeola ir skarlatina – visa tai gali sukelti pleiskanojantį bėrimą dėl bakterinės infekcijos, ypač jei vietos yra nuolat subraižytos ir netinkamai drėkinamos.

Pasak Nacionalinių sveikatos institutų, kai kurios rimtos sąlygos taip pat gali sukelti šią problemą. Reumatoidinis artritas yra vienas iš negalavimų, dėl kurių kartais gali atsirasti bėrimų. Dėl autoimuninės raudonosios vilkligės gali atsirasti bėrimų visame kūne arba maždaug pusei sergančiųjų – į drugelį panašios dėmės ant nosies ir skruostų. Vaikų sutrikimas, vadinamas Kawasaki liga, taip pat sukelia bėrimą. Esant šioms sunkesnėms sąlygoms, paprastai yra keletas kitų simptomų.