Dažnos širdies kateterizavimo komplikacijos gali būti nedidelis skausmas arba mėlynės injekcijos vietoje. Kitos dažnos širdies kateterizavimo komplikacijos gali atsirasti, jei pacientas yra alergiškas procedūroje naudojamiems dažams, kurie taip pat gali pakenkti inkstams, ypač diabetikams. Rimtos širdies kateterizavimo komplikacijos laikomos retomis, tačiau yra širdies priepuolio ar insulto rizika. Mažiau paplitusi rizika yra arterijos ar širdies pažeidimas.
Nedidelės mėlynės arba kraujavimas į kirkšnį, kur įvedamas kateteris, yra dažnas reiškinys. Rimtesnė širdies kateterizavimo komplikacija gali atsirasti, jei kraujo krešulys ant įrangos persikelia į kitą kūno vietą. Tai gali sukelti medicininę pagalbą, jei krešulys nukeliauja į smegenis ar širdį, sukeldamas insultą ar širdies priepuolį.
Širdies specialistai kateterizavimo metu taip pat stebi būklę, vadinamą pseudoaneurizma. Kraujas gali nutekėti už šlaunikaulio arterijos sienelės arba iš širdies ir sudaryti telkinį. Esant faktinei aneurizmai, kraujas kaupiasi arterijos sienelėse. Jei kraujas nuteka už širdies raumens, tai vadinama širdies tamponada, kuri gali būti sprendžiama trimis skirtingais būdais.
Chirurgas gali daryti spaudimą, kad kraują išleistų atgal į kūną, arba suleisti vaistų, kad krešėtų kraujas. Abiejose procedūrose naudojamas ultragarsas, siekiant nustatyti kraujo telkinį, kai atsiranda šios širdies kateterizavimo komplikacijos. Jei nė vienas iš šių metodų neveikia, problemai išspręsti gali prireikti operacijos. Širdies tamponada neleidžia skilveliams normaliai išsiplėsti ir gali sukelti veriantį krūtinės skausmą bei kvėpavimo sutrikimus.
Širdies kateterizacija apima kateterio įsriegimą į šlaunikaulio arteriją kirkšnyje, kuri vingiuoja per kūną, kol pasiekia širdį. Į kūną suleisti dažai leidžia gydytojams nustatyti, ar nėra užsikimšimo ar žalos. Širdies kateterizacija padeda diagnozuoti arba gydyti kelias širdies ligas.
Angioplastika apima mažą balionėlį kateterio gale, kuris pripučiamas, kad būtų pašalintas bet koks arterijų užsikimšimas. Kai apnašos kaupiasi arterijų sienelėse, jos sumažina kraujo tekėjimą į širdį. Metalinė spiralė, vadinama stentu, dažnai įdedama į arteriją, kad ji vėl nesusiaurėtų.
Procedūra taip pat padeda ištaisyti sugedusius širdies vožtuvus, kurie susiaurėja arba nesandari. Prie kateterio galo pritvirtintas balionas gali išplėsti vožtuvą, kad padidėtų jo veikimo galimybė. Kateterizacija taip pat gali pašalinti arterijose esančius kraujo krešulius ir uždaryti skyles širdyje vietoj atviros širdies operacijos.
Kaip diagnostikos priemonė, kateterizacija gali nustatyti nenormalią širdį dėl gimimo defekto ir nustatyti spaudimo dydį širdyje. Jis taip pat matuoja deguonies lygį širdyje ir atskleidžia bet kokius užsikimšimus, kurie gali sumažinti deguonies kiekį. Kai kurie chirurgai naudoja šią procedūrą, norėdami pašalinti nedidelį audinio gabalėlį biopsijai, jei įtariamas vėžys.