Dauguma žmonių ne kartą gyvenime patyrė staigų pykčio priepuolį, o kai kuriems tai gali būti kas savaitę ar net kasdien. Nors beveik begalė situacijų ir nedidelių incidentų gali ką nors įniršti, svarbu suprasti, kad staigus pyktis dažnai kyla ne dėl tiesioginio paleidimo, o dėl fizinės ar psichologinės problemos. Dažniausios fizinės priežastys yra vaistai, netinkama mityba, ligos ir miego trūkumas. Pykčio protrūkiai taip pat gali būti psichologinių problemų, tokių kaip depresija, stresas ar net priklausomybė nuo pykčio, rezultatas. Nors normalu retkarčiais patirti pykčio priepuolį, svarbu suvokti savo reakciją į jį ir kreiptis pagalbos, jei pyktis tampa nevaldomas.
Kai kuriomis dienomis beveik viskas gali pripildyti žmogų staigaus pykčio. Nors yra normalu, kad labai sunerimę ar nerimą keliantys įvykiai, tokie kaip atleidimas iš darbo ar patekimas į automobilio avariją, sukelia pyktį, kai kuriais atvejais net ir menkiausias įvykis, pvz., grubiai kasininkės elgesys, gali įstumti žmogų į pyktis. Kalbant apie pykčio protrūkius, kuriuos išprovokuoja iš pažiūros nereikšmingi įvykiai, svarbu suprasti, kad dažnai kalta ne tiesioginė situacija, o kažkokia pagrindinė problema.
Dažnai pagrindinė fizinė problema gali padidinti tikimybę, kad žmogus patirs staigų pyktį. Pavyzdžiui, naujas vaistas gali sukelti pernelyg didelį dirglumą ir nuotaiką, o tai gali lengvai atverti kelią piktam elgesiui. Miego trūkumas, ligos ir netinkama mityba taip pat gali pakenkti asmeniui, todėl jam gali būti sunkiau nei įprastai kontroliuoti savo emocines reakcijas.
Panašiai dėl psichologinių problemų asmuo gali būti ypač jautrus staigiam pykčiui. Stresas, atsirandantis dėl darbo, finansinių problemų, santykių problemų ar daugelio kitų galimų priežasčių, gali sukelti jausmą, kad emocijos tapo nekontroliuojamos. Ūminė ar ilgalaikė depresija taip pat gali pasireikšti kaip pyktis. Be to, kai kurie asmenys turi psichologinę priklausomybę nuo emocinio ir fiziologinio skubėjimo, lydinčio pykčio priepuolį.
Natūralu retkarčiais patirti staigų pyktį ir tokie epizodai neturėtų kelti didelio nerimo, jei jie pasitaiko retai ir jei atitinkamas asmuo sugeba apdoroti savo pyktį konstruktyviai, be smurto. Kai kuriais atvejais asmuo gali pastebėti, kad dėl staigaus pykčio jis praranda savo elgesio kontrolę. Tie, kurie negali suvaldyti savo pykčio, rizikuoja pakenkti savo asmeniniams ir profesiniams santykiams, todėl turėtų kreiptis į gydytoją ar konsultantą.