Dėmesio laikotarpis – tai laikas, per kurį asmuo gali aktyviai atlikti vieną užduotį, kol jis išsiblaško arba praranda produktyvumą. Yra keletas galimų priežasčių, kodėl vaikas ar suaugęs asmuo ilgą laiką negali skirti dėmesio užduotims. Tai apima kognityvinę mokymosi negalią, dėmesio trūkumo sutrikimą (ADD), informacijos perteklių ir temperamentą.
Vaikai, kurių neurologinis ar smegenų vystymasis vėluoja, daug dažniau turi trumpą dėmesį. Jei tam tikros smegenų sritys yra nepakankamai išvystytos arba trūksta nervų sistemos ryšių, gali būti sunkiau apdoroti gaunamą informaciją ir nuspręsti, ką su ja daryti. Be to, dėl mokymosi negalios užduotys gali būti sunkiau suprantamos, o tai gali sukelti nusivylimą ir motyvacijos užbaigti veiklą stoką. Jei yra apdorojimo sutrikimas, pvz., nesugebėjimas apdoroti žodinių nurodymų, vaikui gali kilti problemų išlaikyti ir prisiminti, ką jis turėtų daryti.
Didėjanti problema, dėl kurios gali pritrūkti dėmesio, yra informacijos perteklius. Tai reiškia, kad vaikai ir suaugusieji žiūri per televiziją ir kitą žiniasklaidos priemonę. Šiuolaikinė žiniasklaida greitai iš eilės atskleidžia smegenis didžiuliam informacijos kiekiui. Toks stimuliavimas gali sukelti sunkumų susikaupus atliekant kitas kasdienes užduotis. Televizija ypač reikalauja tik pasyvaus dėmesio, o dauguma kitų veiklų darbe ir mokykloje reikalauja aktyvaus dalyvavimo ir mąstymo.
Viena dažniausių dėmesio problemų priežasčių yra ADD. Šią diagnozę taip pat gali lydėti hiperaktyvumas, todėl susikaupti ties viena užduotimi gali būti dar sunkiau. ADD dažniau pasitaiko jauniems berniukams, tačiau gali pasireikšti įvairiems vaikams ir amžiaus grupėms. Kiekvienais gyvenimo metais vaikai turėtų sugebėti susikoncentruoti ties ta pačia užduotimi maždaug nuo trijų iki penkių minučių, o viskas, kas žymiai mažesnė už tai, gali būti trumpo dėmesio požymis. ADD yra susijęs su pažinimo raida ir sukelia savikontrolės bei reguliavimo problemų.
Žmogaus temperamentas labai priklauso nuo to, kiek laiko jis gali susikoncentruoti į užduotį. Kai kurie žmonės yra genetiškai linkę būti mažiau impulsyvūs ir labiau susikaupę, o kiti yra labiau linkę pereiti nuo veiklos prie veiklos ir reguliariai ieškoti naujų dirgiklių. Temperamento pakeisti negalima, tačiau galima įdiegti susidorojimo mechanizmus, skatinančius ilgesnį dėmesį. Bet koks susirūpinimas dėl trumpo dėmesio turėtų būti perduotas vaiko gydytojui, kuris gali rekomenduoti atlikti tolesnius tyrimus arba atlikti mokomąjį vertinimą.