Sumažėjusį vaisiaus judėjimą gali sukelti daugybė skirtingų veiksnių, kai kurie iš jų yra rimtesni nei kiti. Daugelis nėščių moterų pastebi, kad jų kūdikiai yra aktyvesni tam tikru paros metu, pavyzdžiui, ypač trečiąjį trimestrą, kai vaisius pradeda prisitaikyti prie reguliaresnio miego ir pabudimo ciklo. Motinos mityba, hidratacija ir streso lygis taip pat gali turėti įtakos. Kartais pasitaiko, kad sumažėjęs judėjimas yra daug rimtesnio požymis, pavyzdžiui, vaisiaus vandenų pūslės plyšimas ar kūdikio deguonies problema. Dauguma medicinos ekspertų rekomenduoja nėščioms moterims sekti judesius, kuriuos jos jaučia, kad galėtų greitai pastebėti, kai kažkas gali būti negerai.
Besiilsintis vaisius
Net gimdoje kūdikiai dalį dienos ir nakties praleidžia miegodami. Kartais būna, kad judėjimo sumažėjimas tiesiog rodo, kad vaisius ilsisi. Daugelis moterų pastebi, kad kuo aktyvesnės jos, tuo vaisius tyliau, galbūt todėl, kad mamos judesiai suteikia guodžiantį siūbavimo judesį, kuris gali paskatinti kūdikį pailsėti. Daugeliu atvejų šie miegai yra trumpi, dažnai ne ilgiau kaip valandą. Kol kūdikis po tam tikro laiko vėl pradeda energingai judėti, paprastai nėra jokios priežasties nerimauti.
Motinos stresas ar mitybos problemos
Vaisiai linkę labai reaguoti į savo motinų emocinę ir fizinę būseną, kuri kartais gali būti svarbi veikla ir judėjimas. Pavyzdžiui, kai nėščia moteris patiria didelį stresą, kūdikis gali reaguoti mažiau judėdamas arba ramiai gulėdamas. Tas pats dažnai pasakytina apie moteris, kurios yra dehidratuotos arba praleido maistą. Medicinos specialistai pabrėžia, kad mityba nėštumo metu tikrai svarbi tiek mamai, tiek kūdikiui. Daugeliu atvejų išgėrus šiek tiek vandens, užkandžiaujus ir šiek tiek pagulėjus, vaisius vėl pradės spardytis.
Priešlaikinis membranų plyšimas
Sumažėjusį vaisiaus judėjimą kartais sukelia vaisiaus vandenų maišelio, kuris supa kūdikį, nutekėjimas ar plyšimas. Žmonės šį reiškinį dažnai vadina moters vandens trūkimu. Membranos plyšimas yra įprasta ilgalaikio gimdymo dalis, tačiau kai skysčiai nuteka prieš moters gimdymo datą, tai dažnai yra bėdų požymis. Amniono skystis yra tai, kas palaiko besivystantį vaisių stabilų, šiltą ir apsaugotą. Nuotėkis gali sukelti stresą, mitybos ir deguonies problemų, taip pat padidinti infekcijos tikimybę. Visa tai gali sukelti judėjimo sulėtėjimą arba sustabdymą.
Placentos nutrūkimas
Kita galimybė – placentos atsiskyrimas – galimai rimta būklė, kai placenta, organas, maitinantis ir maitinantis vaisius, atsiskiria nuo gimdos sienelės. Kai kuriais atvejais atsitraukimas yra palyginti nedidelis ir užgyja savaime, tačiau sunkesniais atvejais atskirtas organas iš tikrųjų gali apriboti deguonies ir kraujo tekėjimą į kūdikį, o tai gali sukelti mirtį, jei nebus nedelsiant gydomas. Chirurgija kartais gali atitaisyti žalą arba, jei nėštumas pakankamai toli, gali būti paskatintas gimdymas arba kūdikis gali būti pagimdytas atliekant cezario pjūvį.
Sveikatos priežiūros specialistai ne visada gali tiksliai nustatyti, dėl ko placenta atsiskiria, tačiau prastas vaisiaus vystymasis, sunki infekcija ar kiti anomalijos gali sukelti būklę. Tai taip pat gali sukelti nelaimingas atsitikimas ir sužalojimas. Moterys, kurioms gresia pavojus, paprastai yra atidžiai stebimos ir jiems patariama vengti įtemptos veiklos ir didelio streso situacijų.
Vaisiaus hipoksija
Kai virkštelė nesugeba tiekti kūdikiui pakankamai deguonies prisotinto kraujo, medicinos ekspertai kartais diagnozuoja vaisiaus hipoksiją – potencialiai mirtiną būklę, kuri gali turėti ilgalaikį poveikį smegenims ir bendram vystymuisi. Taip atsitinka, kai laidas susilenkia arba susisuka, bet taip pat gali nutikti, jei laidas yra blogai suformuotas. Kūdikiai, patyrę staigų deguonies sumažėjimą, paprastai sulėtina arba sustabdo judesius, kad taupytų energiją.
Vaisiaus hipoksiją sunku diagnozuoti, kol dar nevėlu. Kai gydytojai supranta, kas vyksta, jie dažnai gali pataisyti ar sureguliuoti virkštelę, dažnai atlikdami operaciją, arba gali imtis kitų veiksmų, kad sumažintų žalą. Kai kurie kūdikiai, gimę patyrę ribotą deguonies trūkumą įsčiose, kenčia nuo neurologinių ligų, tokių kaip epilepsija ar cerebrinis paralyžius, o kiti gimsta su širdies, plaučių ar kitų organų sutrikimais. Ekspertai taip pat mano, kad staigios kūdikių mirties sindromo (SIDS) rizika gali padidėti, kai kūdikis kenčia nuo vaisiaus hipoksijos.
Vaisiaus mirtis
Retais atvejais staigus vaisiaus judesių sumažėjimas gali būti kūdikio mirties ženklas, o tai medicinoje vadinama „vaisiaus mirtimi“. Ne visada yra aiškaus paaiškinimo, kodėl taip nutinka. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai kartais gali nustatyti priežastį, pvz., infekciją ar traumą, bet ne visada. Gimdoje mirę kūdikiai paprastai turi būti pagimdyti taip, lyg jie būtų gyvi, nors daug kas priklauso nuo jų dydžio.
Judesių stebėjimo svarba
Medicinos specialistai dažnai pataria nėščioms moterims atkreipti dėmesį į kūdikio judesius nėštumo metu. Dienos laiko, smūgių ir spyrių dažnio ir intensyvumo užrašymas ar kitoks stebėjimas gali padėti moterims pastebėti, kada sumažėjimas tėra įprastas užliūlis, o ne tada, kai dėl to reikia susirūpinti. Daugelis žmonių sako, kad jų kūdikiai svyruoja tarp labai aktyvaus ir beveik nejudančio, o žinojimas, kas yra normalu, dažnai labai paguodžia.
Kai motinos turėtų gauti pagalbą
Skirtingi gydytojai taiko skirtingus standartus, tačiau apskritai bet kuri moteris, kuri nerimauja dėl vaisiaus judėjimo stokos, turėtų kreiptis skubios pagalbos. Instinktai yra svarbi nėštumo dalis, o kai kurios motinos sako, kad jos tiesiog žinojo, kad kažkas ne taip, todėl galėjo palyginti anksti pastebėti problemas. Ne visi vaisiaus judėjimo sumažėjimai yra nerimo ženklai, tačiau greitas įvertinimas dažnai gali turėti įtakos tais atvejais, kai kažkas iš tikrųjų vyksta.