Ašarojančios ar ašarojančios akys atsiranda, kai organizmas per greitai gamina ašaras. Paprastai yra pusiausvyra tarp ašarų susidarymo ir ašarų netekimo, tačiau dėl išorinių veiksnių, tokių kaip ryški saulė ir stiprus vėjas, ašaros gali išgaruoti, sutrikdyti pusiausvyrą ir ašaroti akis. Įvairūs akių sutrikimai, vidiniai ar išoriniai, taip pat gali sutrikdyti šią pusiausvyrą ir sukelti pernelyg ašarojančias akis. Pavyzdžiui, įvairūs ore esantys alergenai, kaip ir svetimkūniai ar blakstienos akyje, gali sukelti didelį ašarų susidarymą. Be to, labai emocingos situacijos gali sukelti verkimą, kitą būklę, kai akys ašaroja dažniau nei būtina.
Alergija, ypač įvairiems ore plintantiems alergenams, tokiems kaip pelėsis, dulkės, pleiskanos ar žiedadulkės, yra viena iš labiausiai pastebimų ašarojimo priežasčių. Smulkios šių alergenų dalelės patenka į akis, todėl jos pradeda ašaroti ir, daugeliu atvejų, parausta, niežti arba kitaip sudirgsta. Kartais vėjas į akį gali įpūsti didesnes daleles, tokias kaip augalo fragmentas ar blakstiena; tai taip pat sukelia ašarojančias akis, kurios dažnai trunka tol, kol objektas gali būti pašalintas. Taip pat dėl tokių objektų akyse gali atsirasti nedidelių įpjovimų ar nubrozdinimų, dėl kurių dažnai atsiranda ilgalaikis ašarojimas ir diskomfortas.
Kai kuriais atvejais ašarojančias akis gali sukelti aplinkos veiksniai, nesusiję su alergenais ar dalelėmis. Vėjas, šaltis ar intensyvi saulės šviesa taip pat gali sukelti ašarojančias akis. Ypač vėjas ir saulė gali padidinti ašarų išgaravimo greitį. Tada akys ašaroja padidintu greičiu, kad išlaikytų akių drėgmę.
Kita dažna ašarojančių akių priežastis yra būklė, vadinama akių sausumu. Asmenų, sergančių šia būkle, akys pakankamai greitai neišskiria bazinių ašarų – įprastų ašarų, kurios nuolat gaminamos tepimo tikslais. Taigi sausos akys nėra taip gerai suteptos ir gali būti lengviau sudirgintos nei gerai suteptos akys. Dirginimas sukelia „refleksinių ašarų“ susidarymą, pvz., atsirandančias dėl dulkių, alergenų ar oro sąlygų. Asmenys, kurių akys išsausėja, gali patirti ilgą, nepatogų akių sausumo periodą, po kurio gali atsirasti dirginimas ir gausus ašarojimas.
Akys paprastai ašaroja, kad pašalintų kai kuriuos dirgiklius, todėl ašarojančių akių gydymas retai kada yra skirtas iš tikrųjų sustabdyti ašarojimą. Vietoj to, juo pirmiausia siekiama užkirsti kelią dirginimui. Įvairūs vaistai nuo alergijos gali sumažinti alergenų sukeliamą dirginimą, todėl sumažėja akių ašarojimas. Akių lašai gali sutepti sausas akis, taip sumažinant sudirginimo tikimybę ir užkertant kelią per dideliam ašarojimui.