Yra daug veiksnių, galinčių prisidėti prie žemos paauglių savigarbos. Tarp jų yra prastas savęs įvaizdis, pvz., nepakankamas jausmas dėl antsvorio arba spuogų, nors paaugliui taip pat gali susidaryti prastas savęs įvaizdis, jei tokių problemų nėra. Bendraamžių, tėvų ir suaugusiųjų atstūmimas, kritika, patyčios ar piktnaudžiavimas taip pat dažnai prisideda prie žemos savigarbos. Kartais sunkumai gerai sekasi mokykloje ar sporte taip pat padidina problemą. Be to, hormonų pokyčiai gali būti savigarbos problemų veiksnys.
Viena dažniausių paauglių žemos savigarbos priežasčių yra prastas savęs įvaizdis. Daugelis paauglių nerimauja, kad sveria per daug, nors kai kurie paaugliai taip pat kritikuoja save už tai, kad yra per žemi, per aukšti ir kartais net per liesi. Kai kurie paaugliai taip pat gali jaustis neprilygstantys kitiems, kai kalbama apie tokius dalykus kaip plaukų tekstūra ar kūno proporcijos. Daugeliu atvejų spuogai taip pat gali sukelti žemą savigarbą. Tačiau svarbu pažymėti, kad daugelis paauglių jaučiasi neprilygstantys išvaizdai, net jei kitiems jie atrodo labai patrauklūs ir nepastebi jokių reikšmingų trūkumų.
Kartais išoriniai veiksniai vaidina svarbų vaidmenį, kai kalbama apie žemą paauglių savigarbą. Pavyzdžiui, paauglys gali jausti, kad jį atstumia bendraamžiai, o kai kuriais atvejais net gali jausti, kad jį atstumia ir tėvai bei šeimos nariai. Patyčios ir erzinimas taip pat gali sukelti šias problemas. Netgi kritika, jei ji pateikiama per dažnai arba nekonstruktyviai, gali pakenkti paauglio savigarbai. Be to, visų rūšių piktnaudžiavimas, nesvarbu, žodinis ar fizinis, gali pakenkti paauglio įvaizdžiui apie save.
Daugeliu atvejų paauglys kelia sau lūkesčius, o nesugebėjimas jų pateisinti lemia žemą savigarbą. Pavyzdžiui, jei paauglys mano, kad turėtų gerai pasirodyti akademiškai, bet jam sekasi prastai, tai gali pakenkti jo požiūriui į save. Tai pasakytina ir apie kitą veiklą, kurią paauglys laiko svarbia. Pavyzdžiui, jei jis mano, kad turėtų turėti mechaninių gebėjimų arba pasižymėti sportu, bet jam nepasiseka, gali nukentėti jo savigarba. Ši priežastis gali pasirodyti dar svarbesnė, jei paauglio šeimos nariai taip pat išreikš nusivylimą jo sugebėjimais.
Įdomu tai, kad hormonai taip pat gali turėti įtakos paauglio savigarbai. Dėl hormoninių pokyčių, kurie dažnai vyksta paauglystėje, žmogus gali jaustis neužtikrintas savimi arba prislėgtas. Bent jau jie gali prisidėti prie jau besiformuojančių savigarbos problemų.