Nepaaiškinamas pykinimas gali turėti tiek daug priežasčių. Tai gali būti įvairių nediagnozuotų ligų simptomas, šalutinis vaistų poveikis ar pirmasis alergijos maistui požymis. Kitais atvejais skrandis negauna nervinių signalų, kurių jam reikia, kad galėtų pradėti tinkamai virškinti.
Pykinimo diagnozė prasideda pašalinus dažniausiai pasitaikančias priežastis. Jei kas nors vartoja tam tikros rūšies vaistus, jo gali būti paprašyta jų atsisakyti, kad būtų galima nustatyti, ar pykinimas yra šalutinis poveikis. Nėštumas ir alkis taip pat yra pykinimo priežastys, kurios ką nors gali nustebinti. Atmetus šias galimybes, gydytojas gali paprašyti pacientės registruoti visą savo kasdienę veiklą, kad nustatytų priežastį.
Yra keletas lėtinių ligų, kurių nuolatinis pykinimas yra mažai žinomas simptomas. Pavyzdžiui, diabetas gali prasidėti pykinimu prieš bet kokius kitus akivaizdžius simptomus. Problemos su tulžies pūsle gali pasireikšti pilvo pūtimu ir skausmu šone. Rūgšties refliukso liga gali turėti pykinimą kaip pagrindinį šalutinį poveikį.
Nepaaiškinamas pykinimas taip pat gali atsirasti dėl alergijos maistui. Nors alergija maistui dažniausiai diagnozuojama, kai žmonės yra vaikai, ji taip pat gali išsivystyti vėliau. Kartais žmogus tampa alergiškas maistui, su kuriuo anksčiau neturėjo problemų. Tokiais atvejais paciento dažnai prašoma pradėti kuo švelnesnę dietą, tada vesti maisto dienoraštį, kai į dietą įtraukiami nauji elementai. Kai žmogus reaguoja į naują maistą, jis bus suradęs savo nepaaiškinamo pykinimo priežastį.
Pykinimas, susijęs su lėtinėmis ligomis, gali būti klaidinantis, nes nesant kitų simptomų, atrodo, kad pagrindinė problema yra skrandžio, o ne didesnės problemos simptomas. Susitikimas su gydytoju ir darbas su skrandžio specialistu gali padėti sergančiajam išsiaiškinti visas galimas priežastis ir rasti gydymą.
Galiausiai, nepaaiškinamą pykinimą gali sukelti ne liga ar alergija maistui, o nervų sutrikimas. Kai kurie tyrinėtojai skrandį vadina „stimuliatoriumi“, o tai reiškia, kad jis gauna nervinius signalus, nurodančius, ar reikia virškinti, ar ne. Kartais skrandis gali gauti šiuos pranešimus, kai jų nereikia arba iš viso jų negauna. Kai skrandis yra taip „paralyžiuotas“ ir negali virškinti maisto, pacientei dažnai pykina skrandis. Šio tipo skrandžio problemų gydymo būdai vis dar tiriami.