Geriausios saulėlydžio gydymo galimybės yra vaistų nuo nerimo, migdomųjų ir neuroleptikų vartojimas. Be to, elgesio terapija veiksmingai padeda valdyti šios būklės simptomus. Daugumoje psichiatrijos literatūros saulėtekio sindromas, naktinis kliedesys ir saulėlydis vartojami pakaitomis, apibūdinant šio pažinimo sutrikimo, kuris paveikia tam tikrus pagyvenusius žmones, sergančius ir nesergančius demencija, simptomus.
Kai ateina naktis, šie pacientai demonstruoja tam tikrus nenormalaus pažinimo elgesio modelius. Paprastai tai apima nerimą, susijaudinimą ir sumišimą. Be to, sutemus ar vakarui pacientams dažnai pastebimas šauksmas, klaidžiojimai ir žingsniavimas.
Dažnai vakarinis susijaudinimas turi neigiamą poveikį ne tik pacientams, bet gali būti pavojingas šeimos nariams, globėjams ir kambario draugams. Siekiant kontroliuoti vakaro elgesio problemas ir susijaudinimą, pacientui paprastai skiriama vaistų nuo nerimo, vadinamų benzodiazepinais, klasė. Šie vaistai yra skirti užtikrinti, kad žmogus būtų saugus ir patogus. Gydymas nuo nerimo saulėlydžio metu nėra skirtas nuraminti ar sukelti miegą.
Paprastai neuroleptiniai vaistai, tokie kaip tioridazinas ir haloperidolis, kurie veikia dopamino gamybą, naudojami gydant pacientą, nes manoma, kad susijaudinimas yra susijęs su dopamino gamyba. Manoma, kad dopaminas turi įtakos ne tik demencija sergančių pacientų, bet ir kitų žmonių nuotaikai ir elgesiui. Nors šie gydymo būdai paprastai yra veiksmingi gydant kognityvinį elgesį, jie yra stipriai susiję su neigiamu šalutiniu poveikiu, todėl vyresnio amžiaus pacientams jie turėtų būti naudojami tik labai atsargiai. Šalutinis poveikis gali būti nenormalūs kūno ir liežuvio judesiai bei ortostatinė hipotenzija, kuri reiškia kraujospūdžio sumažėjimą, kai pacientas yra vertikalioje padėtyje.
Nefarmakologinis gydymas apima elgesio ar kognityvinę terapiją, kuri gali padėti suvaldyti šaukimą, agresyvų elgesį ir klajojimą be žalingo psichotropinių vaistų šalutinio poveikio. Kartais, be kognityvinės terapijos programų, pacientams siūloma ir ryškios šviesos terapija, nes įrodyta, kad artėjant vakarui ji žymiai sumažina susijaudinimą. Paprastai, kai pacientai negauna pakankamai šviesos dienos metu, jie gali sumišti ir pasikeisti jų nakties ir dienos elgesio modeliai. Atkūrus šį modelį pacientams taikant šviesos terapiją, galima reguliuoti cirkadinį ritmą ir žymiai sumažinti susijaudinimą, nerimą ir širdies ritmą.