Dažniausios hiatal išvaržos priežastys yra genetinis arba sukeltas hiatal raumenų silpnumas, pavyzdžiui, dėl fizinės traumos. Reguliarus ir intensyvus spaudimas raumenims, pavyzdžiui, dažnas ir stiprus kosulys, taip pat gali juos susilpninti ir sukelti išvaržą. Tam tikri rizikos veiksniai sukelia stresą hiataliniams raumenims, padidindami išvaržos tikimybę. Tai apima vidurių užkietėjimą, cigarečių rūkymą ir sunkų kėlimą. Nors tai nėra laikomos tiesioginėmis hiatal išvaržos priežastimis, ekspertai rekomenduoja vengti šių veiksnių, kad būtų išvengta galimos išvaržos.
Hiatal išvarža atsiranda, kai skrandis išsipučia aukštyn į krūtinės ertmę. Šią reakciją sukelia silpni raumenys, supantys pertrauką – diafragmos angą, jungiančią stemplę su skrandžiu. Šie raumenys dažnai atsveria bet kokį staigų ar intensyvų judesį, kuris stumia skrandį aukštyn į krūtinę; silpni raumenys leidžia išstumti skrandį.
Viena iš neišvengiamų hiatal išvaržos priežasčių yra genetinis paveldėjimas. Asmenys gali gimti su silpnais hiatal raumenimis, jei jų tėvai patys turi silpnus raumenis. Hiatal išvaržos atsiradimo rizika padidėja, jei paciento šeimoje yra tokios būklės. Kiti išvaržos rizikos veiksniai yra genetinė raumenų distrofija ir neįprastai didelės pertraukos atsiradimas vaisiaus brendimo metu.
Tačiau dažniausiai pasitaikančios hiatal išvaržos priežastys yra fizinės traumos. Pavyzdžiui, tiesioginis smūgis į diafragmą gali padaryti didelę žalą raumenims, supantiems pertrauką. Atsigavimas po smūgio gali užtrukti daug laiko, jei raumuo apskritai atsigaus. Tai palieka labai didelį išvaržos rizikos laikotarpį.
Nuolatinis spaudimas hiatal raumenims taip pat gali juos nualinti ir susilpninti. Yra žinoma, kad neįprastai dažnas kosulys ir žagsėjimas yra hiatos išvaržos priežastys. Stiprus drebėjimas, pavyzdžiui, važiuojant motorinėmis transporto priemonėmis su sugedusiais amortizatoriais, taip pat gali padidinti išvaržos atsiradimo riziką. Tam tikros sąlygos, kurios padidina hiatalinių raumenų įtampą, pavyzdžiui, nutukimas, taip pat padidina hiatos išvaržos tikimybę.
Nors daugelis žmonių mano, kad hiatal išvarža yra valdoma būklė, kai kurie ekspertai rekomenduoja nedelsiant atlikti chirurginę korekciją. Be retkarčiais atsirandančio diskomforto, dėl hiatal išvaržos pacientui kyla didesnė rizika susirgti gastroezofaginio refliukso liga (GERL), kai skrandžio rūgštys ir kiti fermentai patenka į stemplę ir sukelia rimtą žalą. Ši būklė baigėsi daugybe mirčių, todėl gydytojai patarė kiek įmanoma vengti hiatal išvaržos priežasčių.