Marsas yra draugiškiausias kolonizacijai skirtas kūnas Saulės sistemoje, išskyrus galbūt Mėnulį, kuris nusipelno titulo tik dėl savo artumo Žemei ir mažo pabėgimo greičio. Marse yra penki elementai, būtini dideliais kiekiais gyvybei – anglis, azotas, vandenilis, deguonis ir kalcis. Atmosferoje yra tik 3 % azoto, palyginti su mūsų 80 %, tačiau to pakanka kolonizacijos pastangoms paremti ir galiausiai, teraformuojant, net ribotai biosferai. Priešingai, Mėnulyje trūksta daug anglies, azoto ar vandenilio.
Marso gravitacijos lygis yra 0.38 g, palyginti su Žemės 1 g. Tai yra arčiausiai Žemės esantis Saulės sistemos kūnų, kuriuos galima rasti teoriškai gyventi, bet vis tiek jis yra gana žemas ir gali sukelti daugybę sveikatos problemų, susijusių su mažesniu gravitacijos lygiu. Bent jau dėl to Marse užaugusiems žmonėms būtų neįtikėtinai sudėtinga arba, greičiausiai, neįmanoma, keliauti Žemėje, nebent jie turėtų kokių nors kibernetinių skeletų.
Vienas patraukliausių Marso aspektų yra jo atmosfera. Jis turi vieną, net manoma, kad jis yra maždaug 100 kartų plonesnis nei Žemės, o tai yra pliusas. Nusileidžiant padeda atmosfera – tampa įmanomas aerostabdymas. Taip pat apsaugo nuo žalingų kosminių spindulių; nors žmonėms Marse vis tiek reikėtų gyventi ekranuotuose kupoluose, šie kupolai neturi būti tokie stori, kaip turėtų būti Mėnulio kupolai. Marso atmosferą daugiausia sudaro anglies dioksidas, tačiau jei į Marso paviršių patektų atsparūs augalai, jie galėtų pradėti paversti didesnę atmosferos dalį deguonimi. Dirbtinė fotosintezė taip pat yra ilgalaikė galimybė. Nitratai ir karbonatai ant Marso paviršiaus gali būti suskaidyti šilumos spindulių atmosferos azoto ir gyvybę teikiančios anglies.
Naujausi įrodymai parodė, kad Marse yra buvę vandens, o Marso ledo kepurės buvimas yra nepaprastai akivaizdus. Čia gali būti pirmosios Marso kolonijos, kuriose tirpsta vanduo, skirtas gerti ir ūkininkauti. Vienas didžiausių susirūpinimą keliančių Marso kolonizacijų yra gana ilga kelionė – nuo šešių iki aštuonių mėnesių į abi puses.
Patirtis su branduoliniais povandeniniais laivais rodo, kad žmonės tikriausiai gali leistis į tokio ilgio keliones neišprotėję, tačiau vienas Rusijos bandomasis eksperimentas, kurio metu penkis asmenis metus laiko mažoje kapsulėje, baigėsi kumščiais, paskatinusiu porą žmonių palikti eksperimentą. Galbūt pigesnės paleidimo išlaidos ir geresnės raketos ateityje padarys šią kelionę mažiau psichine ir fizine kliūtimi. Iki tol savo kosmoso plėtrą sutelksime į žemą Žemės orbitą ir Mėnulį.