Dažniausia menstruacijų nebuvimo priežastis yra nėštumas, tačiau yra daugybė galimų priežasčių. Gimimo kontrolės metodai, žindymas ir emocinis stresas taip pat yra kai kurios galimos menstruacijų nebuvimo priežastys. Nėštumas dažniausiai pasitaiko, kai moteris yra seksualiai aktyvi, ir tikriausiai pirmiausia reikėtų atmesti nėštumą, tačiau ankstyvas nėštumas gali nebūti registruojamas atliekant pagrindinius nėštumo testus. Kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą paprastai rekomenduojama, kai moteriai pasireiškia nepaaiškinamas menstruacinio ciklo nutrūkimas.
Kai mėnesinės pratrūksta ir moteris buvo seksualiai aktyvi, nėštumas paprastai yra pirmoji ir dažnai teisinga prielaida. Šiuolaikiniai nėštumo testai paprastai yra labai tikslūs, kai tinkamai laikomasi nurodymų, ir gali nustatyti nėštumą likus penkioms dienoms iki menstruacijų nebuvimo. Tačiau ankstyvas nustatymas gali būti ne toks tikslus kaip nėštumo testai, atlikti pasibaigus mėnesinėms.
Gimimo kontrolės metodai gali lemti menstruacijų praleidimą dėl kelių priežasčių. Pakeitus gimdymo kontrolės metodus kartais gali prasidėti mėnesinės, nes organizmas prisitaiko prie naujos reguliuojamo ciklo formos. Kitos gimstamumo kontrolės formos arba tam tikros rūšies gimstamumo kontrolės metodai gali tikslingai slopinti mėnesines arba sukelti jas daug nereguliariai nei be reguliavimo.
Žindymas gali užkirsti kelią mėnesinėms atsinaujinti, kol moteris nustos žindyti. Kai kurios moterys praneša, kad joms nebuvo reguliarių mėnesinių tik po to, kai atšaldė vaiką, tačiau daugeliui moterų menstruacijos prasideda praėjus savaitėms ar mėnesiams po vaiko gimimo. Tai normalu, bet kartu reiškia, kad moteris gali vėl pastoti. Jei vaisingumo trūkumas dėl maitinimo krūtimi buvo naudojamas kaip kontracepcijos metodas, moteris turės kreiptis į kitus nėštumo prevencijos metodus.
Daugelis emocinio, psichinio ir fizinio streso priežasčių gali lemti menstruacijų praleidimą. Kai organizmas patiria didelį stresą, manoma, kad tai gali sutrikdyti normalų funkcionavimą taip, kad mėnesinės gali nebūti. Streso, kurio reikia norint sukelti šį įprasto funkcionavimo praradimą, kiekis gali labai skirtis kiekvienam asmeniui, o nuolatinis streso lygis gali sukelti laiko trūkumą ilgą laiką. Kai kurie dažni streso, dėl kurio gali būti praleistas laikotarpis, pavyzdžiai: sunkus darbo laikotarpis, rimta emocinė įtampa, kurią sukelia santykių problema, arba artimo žmogaus mirtis.