Pagaliau atėjo vasara, o jūs reguliariai bėgiojote parke ir gerai liejote prakaitą savo visiškai nauju nailoniniu bėgimo kostiumu. Tačiau vieną rytą po ypač įtempto bėgimo pastebite mažyčius raudonus iškilimus visoje nugaroje ir viršutinėje krūtinės dalyje. Nulupdami nuo kūno prigludusio kostiumo, pajusite, kaip oda pasislenka, todėl ją siaubingai niežti. Pradedi panikuoti, galvodamas, ar pakeliui namo per parką tau neįkando nuodingas vabzdys. Nustokite nerimauti, nes jūsų simptomai yra dažni, ypač vasarą, kai karščio ir drėgmės lygis yra aukščiausias.
Tai, ką turite, yra karščio išbėrimas, kitaip žinomas kaip dygliuotas karštis. Prakaitas padeda reguliuoti kūno temperatūrą, nes jis vėsina, kai jis išgaruoja per odą. Aptempus drabužius iš tokių audinių kaip nailonas ir poliesteris sulaiko prakaitą ir įkaitina odą, todėl ji išsipučia ir užkemša prakaito latakus. Karščio bėrimas atsiranda, kai šie užsikimšę kanalai priverčia prakaitą tekėti į odą, o ne iš jos. Ši problema dažniausiai išryškėja aprengtose kūno vietose, tokiose kaip pilvas, kaklas, viršutinė krūtinės dalis, nugara, kirkšnys ir pažastys.
Kai atsiranda karščio bėrimas, pirmas dalykas, kurį turite padaryti, yra atvėsinti savo kūną. Raskite kambarį su oro kondicionieriumi, kuriame galėsite atsipalaiduoti, kol kūnas vėsta. Arba išsimaudykite po šaltu dušu arba vonioje, kad sumažintumėte dygliavimo pojūtį ant odos. Tuo tarpu galbūt norėsite išbandyti vieną ar daugiau iš šių namų gynimo priemonių:
1. Ledo paketas. Odos vėsinimas yra vienas iš svarbiausių prioritetų, kad būtų išvengta karščio išbėrimo. Supakuokite keletą ledo kubelių į sandarų plastikinį maišelį ir suvyniokite į indų rankšluostį. Tepkite paveiktas vietas nuo penkių iki dešimties minučių. Pakartokite kas keturias – šešias valandas.
2. Pudra vonia. Kepimo soda arba smulkiai malti avižinių dribsnių milteliai daro stebuklus, kad sumažintų niežulį dėl karščio išbėrimo. Į savo drungną vonios vandenį įpilkite kelis šaukštus ir gerai išmaišykite, kad jis visiškai ištirptų. Tada mėgaukitės geru mirkymu vonioje. Užgijus bėrimui, jausitės žvalūs ir patogiau.
3. Dulkių valymas. Po šaltos vonios ar dušo gerai apsivalykite soda, kukurūzų krakmolu arba sugeriančiais milteliais, pavyzdžiui, bekvapiu talko milteliais. Tai padeda sugerti dalį drėgmės pertekliaus, dėl kurio atsiranda karščio bėrimas. Šias pudras tepkite kuo dažniau, prieš tai gerai nusiskalaukite ir nusausinkite.
4. Losjonai. Yra daug nereceptinių losjonų, kurie sumažina niežulį nuo karščio išbėrimo. Ištepkite mentolio arba kalamino losjoną ant odos, kad atvėsintumėte sudirgusias vietas. Arba švelniai užtepkite alavijo lapo gelio – augalo, gerai žinomo dėl savo gydomųjų ir raminamųjų savybių. Atlikite tai du ar tris kartus per dieną ir nepamirškite kruopščiai nuplauti paveiktas vietas prieš pakartotinai naudodami. Venkite tirštų ar riebių tepalų ir kremų, nes jie gali pabloginti būklę.
5. Oro džiovinimas. Jei dėl stipraus karščio išbėrimo atsirado pūslių, netvarstykite ir neuždenkite jų. Vietoj to, kuo dažniau išbėrimą laikykite gryname ore. Tai padeda odai greičiau išgyti.
Nors šios namų gynimo priemonės dažnai būna sėkmingos gydant karščio išbėrimą, vis tiek svarbu imtis papildomų atsargumo priemonių, kad ši problema nepasikartotų. Venkite dėvėti sutraukiančius drabužius ir audinius, kurie neleidžia tinkamai išgaruoti prakaitui. Apsirenkite patogius, laisvus, medvilninius drabužius, ypač jei oras karštas ir drėgnas. Atidžiai stebėkite savo svorį, nes tie, kurie turi antsvorio ar nutukę, dažniau prakaituoja, todėl yra linkę į karščio išbėrimą.
Karščio bėrimas turėtų išnykti per savaitę. Tačiau jei iš mažyčių raudonų gumbelių išsivysto baltos pustules ir bėrimas išlieka ilgiau nei dvi savaites, kreipkitės į gydytoją, nes tai gali būti rimtesnės odos problemos, pvz., egzema, požymis.