Nors antibiotikai skirti padėti gydyti infekcijas naikindami bakterijas, kai kuriems žmonėms gali pasireikšti alerginės reakcijos, dėl kurių jie negali vartoti vaistų. Alerginės reakcijos į antibiotikus gali būti lengvos arba labai sunkios ir pavojingos gyvybei. Kai kuriems žmonėms gali pasireikšti bėrimas ar dilgėlinė, o kiti gali patirti anafilatinį šoką.
Alergija antibiotikams gali pasireikšti iškart po to, kai asmuo išgėrė vaistą arba per dieną. Kai kuriais atvejais reakcija prasideda vėlai ir trunka iki trijų dienų. Žmonės, kurie buvo paveikti antibiotikų gimdoje, gali dažniau patirti alerginę reakciją, kaip ir žmonės, kurie kitais antibiotikais buvo veikiami tada, kai to nereikėjo. Jauniems suaugusiesiems gresia didesnė alerginių reakcijų į antibiotikus rizika nei vyresnio amžiaus žmonėms ar vaikams.
Bėrimas ar dilgėlinė yra dažna alerginė reakcija į antibiotikus. Bėrimas gali būti raudonų arba baltų gumbelių grupė, atsirandanti bet kurioje kūno vietoje, arba plokščias bėrimas, panašus į raudonus nėrinius. Dilgėlinė atrodo kaip dėmės, atsiranda ir išnyksta visame kūne. Dilgėlinė dažniausiai būna raudona, bet gali būti balta ir dažnai niežti.
Jei išgėrus antibiotikų žmogui išberia, tai ne visada reiškia, kad jį kamuoja alerginė reakcija. Kai kuriais atvejais bėrimas gali būti ligos dalis arba tiesiog šalutinis vaisto poveikis. Jei tai sukelia alergija, antihistamininių vaistų vartojimas turėtų padėti jai išnykti. Kol bėrimas neišnyks, žmogus turėtų nustoti vartoti antibiotiką.
Kai kurios alerginės reakcijos į antibiotikus yra pavojingos gyvybei ir reikalauja nedelsiant kreiptis į gydytoją. Nors kai kuriems žmonėms po antibiotikų vartojimo gali pasireikšti lengvas švokštimas, kiti patirs gerklės patinimą, kuris riboja kvėpavimą. Kitas sunkios reakcijos arba anafilaksijos požymis yra kraujospūdžio sumažėjimas.
Galima atlikti kelis tyrimus, siekiant patvirtinti, ar kas nors iš tikrųjų kenčia nuo alerginės reakcijos, ar jis tiesiog patiria šalutinį vaisto poveikį. Odos testas nustatys, ar žmogaus organizmas reaguoja į tam tikrus antikūnus. Radioalergosorbento testas arba RAST testas sumaišo kraujo mėginį su alergenu, kad sužinotų, ar organizmas gamina IgE antikūnus. Norint tinkamai gydyti, būtina atskirti šalutinį antibiotiko poveikį nuo tikrosios alerginės reakcijos. Šalutinis poveikis paprastai išnyksta vartojant, o alerginės reakcijos gali būti mirtinos.