Bendrasis vidaus produktas (BVP) yra dažniausiai naudojamas šalies ekonomikos augimo rodiklis, tačiau reikia turėti omenyje nemažai problemų, susijusių su BVP apskaičiavimu. Viena iš pagrindinių BVP problemų yra ta, kad jis matuoja prekes ir paslaugas, parduodamas per rinkas, bet neatsižvelgia į tai, kas gaminama, bet neparduota. Be to, ši vertė neįtraukiama į šalies pogrindinę mokesčių vengėjų ir nusikalstamų įmonių ekonomiką. Svarbiausia, kad BVP nulems šalies augimą ir gyvenimo lygį, tačiau tai daro tik iš materialinės perspektyvos ir neatsižvelgia į faktinę socialinę gerovę.
Šalis yra susirūpinusi savo ekonomikos augimo tempu, nes ji prognozuoja jos žmonių gebėjimą gaminti ir vartoti prekes ir paslaugas ateityje. Vartojimas arba prekių ir paslaugų paklausa savo ruožtu skatina darbo vietų kūrimą, o tai savo ruožtu lemia šalies gyvenimo lygį. Ekonomikos augimo tempas matuojamas stebint BVP, arba bendrą pagamintų prekių ir paslaugų vertę. Šį skaičių vyriausybė apskaičiuoja remdamasi prekių ir paslaugų pardavimu rinkoje, kurią galima nustatyti atsižvelgiant į vyriausybės sandorius, tokius kaip pardavimo ir pajamų mokesčiai.
Viena iš BVP problemų yra ta, kad jame atsižvelgiama tik į prekes ir paslaugas, kurias ekonomika gamina ir parduoda teisėtoje rinkoje. Tai tik dalis visos šalyje vykdomos ekonominės veiklos. Srityse, kuriose vis dar vykdomi mainai, BVP ypač netinkamas kaip ekonominis rodiklis. Taip pat neįskaitoma ir ekonominės produkcijos, kuri nėra keičiama tradicine prasme, vertė, pavyzdžiui, namuose gyvenančios mamos atliktas darbas.
BVP problemų taip pat kyla, kai manote, kad yra šalies ekonomikos dalis, kuri neteka teisėtais vyriausybės kanalais. Ši „požeminė“ ekonomika gali būti reikšminga. Jei tai būtų tikras nešališkas rodiklis, visa produkcija būtų vertinama, neatsižvelgiant į sandorio teisėtumą. BVP lygiai taip pat ignoruoja asmenį, kuris dirba iš knygų, nelegalius imigrantus, kurie dirba nemokėdami mokesčių, pelno mokesčio pašaipas ir nusikaltėlių sumanytojų.
Galbūt viena iš svarbiausių BVP problemų yra jo formavimo paradigma. Ši reikšmė naudojama norint nurodyti šalies gyvenimo lygį arba tai, kaip jos piliečiai yra pasiturintys, palyginti su kitų šalių piliečiais. Rodiklis savo išvadoms padaryti naudoja tik rinkos pardavimą, kuris dažniausiai yra pagrįstas pelno siekimu. Kaip rodiklis, BVP iš tikrųjų matuoja tik tai, kaip šalis yra materialistiškai pasiturinti ir kaip gyventojai gali pirkti. Tai iš tikrųjų neišmatuoja socialinės gerovės didėjimo, o tai yra daugialypis požiūris į gyvenimo lygio analizę.