Ekonominės plėtros iniciatyvos – tai pastangos pagerinti vietovės ekonomiką ir jos gyventojų gyvenimo lygį. Bendruomenės, valstybės ir ištisos tautos tai daro imdamosi iniciatyvų gerinti infrastruktūrą, švietimą ir darbo įgūdžius, sveikatą ir saugą, aplinkos kokybę ir vietovės gebėjimą konkuruoti su kaimynais tokiais klausimais. Nors ekonominės plėtros iniciatyvos paprastai turi panašius tikslus, metodai, naudojami tiems tikslams pasiekti, turėtų būti pritaikyti konkrečiai sričiai. Ekonominės plėtros iniciatyvų įgyvendinimo planuose taip pat reikėtų atsižvelgti į ilgalaikius tikslus, nes tokia plėtra paprastai užtrunka.
Tarp įvairių ekonominės plėtros iniciatyvų yra tos, kuriomis siekiama gerinti žmogiškuosius išteklius šalyje, sutelkiant dėmesį į švietimo ir profesinio mokymo galimybes. Tokiomis iniciatyvomis būtų atsižvelgiama į pradinių, vidurinių ir aukštųjų mokyklų mokinių skaičių ir būtų siekiama didinti dieninių studijų studentų skaičių, pradedant nuo pradinių klasių. Tokio tipo iniciatyva būtų siekiama padidinti pedagogams prieinamus išteklius, pvz., mokyklų pastatus, kitas patalpas ir vadovėlius. Kitas šios politikos veiksnys būtų papildomų mokytojų rengimas, kad jie galėtų imtis užduoties. Žmogiškųjų išteklių strategija taip pat gali apimti iniciatyvas, skirtas gerinti sanitariją ir sveikatą, siekiant užtikrinti, kad šalies gyventojai būtų tinkami dirbti.
Alternatyvios ekonominės plėtros iniciatyvos, kurios galėtų būti vykdomos lygiagrečiai su žmogiškųjų išteklių strategija, gali apimti technologijų įsigijimą arba plėtrą, kad pramonė ir žemės ūkis būtų veiksmingesni. Tai galima pasiekti perkant atitinkamas technologijas iš užsienio arba skatinant technologijų perdavimą iš užsienio įmonių. Šalis galėtų sudaryti sąlygas, pvz., mokesčių lengvatas ar laisvosios prekybos zonas, palankias užsienio verslui, ir įtraukti papildomas mokesčių lengvatas, kai technologijų perdavimas yra sutarties dalis. Užsienio įmonės galėtų būti skatinamos kurti partnerystes su vietinėmis įmonėmis, kurios apima tam tikrą technologijų perdavimą, arba strategijoje gali būti numatyta priešpriešinė prekyba ir kompensavimas, kuriuo užsienio įmonė vykdo papildomas sutartis šaliai.
Kitas plėtros strategijos tipas apima atitinkamų politinių ir ekonominių institucijų plėtrą, kuriant palankią atmosferą verslui. Tokios politinės institucijos gali siekti užtikrinti socialinį stabilumą ir stipresnę teisinę sistemą, galinčią apginti teisę į privačią nuosavybę ir verslo teisę ginti turto, įskaitant intelektinę nuosavybę, nuosavybę. Ekonominėms institucijoms, tokioms kaip centrinis bankas, galėtų būti suteikti būtini įgaliojimai prižiūrėti ekonomiką ir sukurti gyvybingą bankų sistemą. Tarptautinėmis derybomis galėtų būti siekiama sumažinti tarifines kliūtis ir užtikrinti, kad užsienio įmonės būtų apsaugotos nuo turto nusavinimo ar dvigubo apmokestinimo.