Ekonominės raidos teorijos kuriamos bandant paaiškinti, kaip formuojasi ir klesti šalies ar regiono ekonomika, ir šios teorijos dažnai naudojamos kuriant įstatymus ir politiką. Socialinės ekonominės raidos teorijos orientuojasi į socialinius klausimus, siekdamos pagerinti vietovės ekonominę būklę. Neoklasikinės ekonominės raidos teorijos paprastai orientuojasi į laisvą rinką su mažiau vyriausybės kontrolės ir apribojimų, padedančių verslui augti greičiau. Technologijos dažnai vaidina svarbų vaidmenį ekonominiame vystymesi, o egzogeninio augimo teorijos sutelkia dėmesį į šį aspektą. Harriso-Todaro (HT) požiūriu į ekonomiką, pridėjus darbo vietų mieste gali sumažėti bendras darbo vietų skaičius, ypač besivystančiose vietovėse.
Švietimas, skurdas ir sveikata yra keletas socialinių problemų, kurios dažnai turi įtakos ekonomikai, o socialinėse ekonominės plėtros teorijose tai yra pagrindiniai klausimai. Pavyzdžiui, šios teorijos teigia, kad žmogus, kuris įgyja išsilavinimą ir turi šeimą, kuri nepatiria skurdo, geriausiai galės paskatinti ekonomiką. Naudodama šias teorijas, vyriausybė gali sukurti įstatymus ar aktus, kurie pagerintų šias socialines problemas, siekdama padidinti ekonomiką. Šios teorijos dažniausiai pasiteisina jau sukurtose srityse, o besivystančiose srityse jos paprastai yra papildomos.
Neoklasikinėse teorijose vyriausybės kontrolė ir apribojimai padeda tik užkirsti kelią tinkamam ekonomikos vystymuisi. Pavyzdžiui, jei verslas gali augti natūraliu, o ne vyriausybės nustatytu tempu, tai geriausiai padės ekonomikai. Jei vyriausybė sutiks su šiomis teorijomis, ji paprastai taikys lengvus apribojimus verslui.
Egzogeninės ekonomikos plėtros teorijos sutelktos į technologijų pažangą, siekiant paskatinti ekonomiką. Ši technologinė pažanga gali būti tokia sudėtinga kaip pažangiausia kompiuterinė sistema arba paprasta kaip staklės. Geresnių technologijų kūrimas ir naujų technologijų verslui prieinamumas gerina ekonomiką šių teorijų sferoje.
Kai vyriausybė padeda kurti naujas darbo vietas, darbo vietos paprastai sukuriamos miesto sektoriuje. Nors tai gali atrodyti protinga, HT požiūris į ekonomiką teigia, kad paprastai yra geriau pridėti darbo vietų kaimo vietovėse. Tai dažniausiai taikoma besivystančioms šalims ir regionams, kuriems reikia tvirtų kaimo pozicijų. Kai bus kuriamos miesto darbo vietos, žmonės kaimo vietovėje persikels į miesto vietovę, dėl to sumažės ūkininkavimas ir maisto gamyba, o tai silpnina vietovę ir ekonomiką.