Manoma, kad gyvenimo būdo ligos iš dalies priklauso nuo asmens ar visuomenės gyvenimo lygio. Šios sąlygos dažniausiai pasitaiko išsivysčiusiose šalyse, kuriose gyvena ilgai gyvenantys piliečiai, todėl jas galima suskirstyti į civilizacijos ligas arba ilgaamžiškumo ligas. Ligos, kurios labiau priklauso nuo visuomenės įtakos, yra diabetas ir nutukimas, o senstant dažniau pasireiškia vėžys, insultas ir Alzheimerio liga. Kai kurioms ligoms, pvz., širdies ligoms, gali turėti įtakos ir pramoninis gyvenimas, ir senyvas amžius.
Kadangi pramoniniuose regionuose dažniausiai valgoma ne tokia sveika ir riebesnė mityba, maisto vartojimas sukelia daugybę civilizacijos ligų. Nutukimas yra akivaizdus pavyzdys, o sunkesni asmenys taip pat yra jautrūs daugeliui progresuojančių sveikatos problemų, tokių kaip diabetas ir širdies ligos. Išsivysčiusių regionų dieta, kurioje gausu cholesterolio, taip pat padidina širdies ligų ir insulto skaičių. Kai kurie moksliniai tyrimai rodo, kad dieta taip pat gali turėti įtakos vėžio vystymuisi. Nuo XX amžiaus pradžios iki XXI amžiaus, kai daugelyje regionų kilo gyvenimo lygis ir prastėjo mityba, širdies ligos ir vėžys tapo pagrindinėmis mirties priežastimis daugelyje šių regionų.
Aplinkos skirtumai išsivysčiusiose šalyse taip pat gali palengvinti gyvenimo būdo ligas, ypač civilizacijos ligas. Pavyzdžiui, pramonės augimas lemia taršos ir kenksmingų ore esančių medžiagų padidėjimą. Savo ruožtu padaugėja ir kvėpavimo takų ligų, tokių kaip astma. Be to, padidėjęs bendras šiuolaikinio industrializuoto gyvenimo tempas sukelia didesnį streso lygį. Galbūt neatsitiktinai psichologiniai sutrikimai, tokie kaip depresija, išaugo kartu su šiuo kultūriniu pokyčiu.
Nors technologijų ir medicinos pažanga išnaikino daugybę infekcinių ligų ir taip pailgino vidutinę gyvenimo trukmę daugelyje pasaulio šalių, dėl gyventojų senėjimo iškilo sunkumų. Vyresnio amžiaus žmonės yra labiau linkę į degeneracines ligas, kurios atima iš jų optimalų fizinį ir protinį pasirengimą – tai vadinamos ilgaamžiškumo ligomis. Viskas, nuo kaulų iki imuninės sistemos, silpnėja senstant, todėl vyresnio amžiaus žmonės yra pažeidžiami dėl daugybės ligų: kaulų lūžių, raumenų atrofijos, vėžio, kepenų ir širdies ligų. Silpnėjantys smegenų procesai taip pat sukuria aplinką sumažėjusiam intelektualiniam sąmoningumui, kaip rodo Alzheimerio liga.
Gyvenimo būdo ligos dažniausiai yra lėtinės ir ilgalaikės. Jie neigiamai veikia sveikatos priežiūros sistemą ir mirtingumo rodiklius regione. Vienas teigiamas dalykas yra tai, kad dėl savo pobūdžio daugelio gyvenimo būdo ligų atvejų galima išvengti. Dietos ir aplinkos pokyčiai gali pašalinti esminius rizikos veiksnius tokiomis sąlygomis, nors kiti veiksniai, pavyzdžiui, genetika, taip pat gali turėti įtakos. Didesnis išsilavinimas ir sąmoningumas yra bene svarbiausias ginklas kovojant su gyvensenos ligomis.