Intraveninės injekcijos yra tos, kurios švirkščiamos tiesiai į periferinę arba centrinę kraujotakos sistemos veną. Galimos suaugusiųjų intraveninės (IV) injekcijos vietos apima tas vietas, kuriose venos yra arti odos ir yra pakankamai didelės, kad atlaikytų slėgį ir tūrio infuziją į veną. Paprastai apmokytam sveikatos priežiūros darbuotojui matomos ir net apčiuopiamos šios periferinės intraveninės injekcijos vietos pirmiausia yra viršutinėse galūnėse arba rankose. IV injekcijos vietos gali būti kojose, tačiau IV injekcijos vietos apatinėse galūnėse yra sunkiai pasiekiamos ir skausmingesnės. Centrines intraveninės injekcijos vietas dažnai sunku pasiekti naudojant standartinę IV kaniulę arba poodinę adatą, todėl prieš leidžiant IV vaistus paprastai reikia įdėti nuolatinį centrinį kateterį, pvz., PICC liniją arba poraktinę liniją.
Kaip minėta pirmiau, į veną dažniausiai švirkščiamos viršutinės galūnės, apimančios užpakalines plaštakas, priekinę ir užpakalinę žasto dalį bei prieškubitalinę duobę arba alkūnę. Atsižvelgiant į apatinių galūnių raumenis, kojų venas sunku aptikti. Be to, komplikacijos po IV injekcijų į kojas gali sukelti rimtesnių šalutinių poveikių, tokių kaip kraujo krešuliai ir venų nepakankamumas, atsirandantis dėl vožtuvo pažeidimo. Šlaunikaulio venos nerekomenduojamos kaip standartinė intraveninės injekcijos vieta, nes kraujagyslė yra giliai ir yra arti šlaunikaulio arterijos bei šlaunikaulio nervo. Pėdų venos paprastai yra mažos ir skausmingos naudoti IV injekcijos vietose.
Injekcija į veną yra visiškai kitokia procedūra nei injekcijos į raumenis (IM). Šios injekcijos švirkščiamos giliai į raumenis, pavyzdžiui, deltinį ar sėdmenį. Įdėjus švirkštą, stūmoklis patraukiamas atgal, kad būtų nustatyta, ar prieš suleidžiant vaistą buvo pradurta vena, kad būtų užtikrinta, jog vaistas būtų leidžiamas į raumenis, o ne į veną. Vartojant į veną, vaisto veikimo laikas yra daug greitesnis nei į raumenis. Nors kai kurie vaistai gali būti skiriami ir IV, arba IM, kai kurie yra apriboti vienu būdu arba gali pasireikšti pavojingas šalutinis poveikis.
Galiausiai, galimos injekcijos į veną vietos priklauso nuo to, ar injekcijos tikslas yra medicininis, ar yra susijęs su pramoginiu narkotikų vartojimu ar priklausomybe. Asmenys, ieškantys intraveninės injekcijos vietų pramoginiam narkotikų vartojimui, dažnai naudoja tokias vietas, į kurias niekada nebūtų atsižvelgta esant medicininei situacijai. Sritys, kurios dažniau naudojamos pramoginėms IV injekcijoms, gali būti, pavyzdžiui, žastas ir kojos.